Dėstytojų kompetencijų kėlimas – būdas spręsti švietimo sistemos problemas

Lapkričio pabaigoje KTU „EDU_Lab“ surengtoje diskusijoje apie iššūkius, su kuriais susiduria šiuolaikinis dėstytojas, dalyvavo aukštųjų mokyklų atstovai iš visos Lietuvos. Šią savaitę KTU dėstytojų akademinių kompetencijų padalinys surengė pirmuosius mokymus kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojams.

„Dėstytojai, kad ir kokiame universitete jie dirbtų, kelia tuos pačius klausimus, turi tų pačių problemų. Vieni universitetai turi pagalbos dėstytojams centrus, kiti – ne. Dirbdami kartu galime mokytis vieni iš kitų“, – teigia D. Romeinas.

Pasak jo, didžiausia šiuolaikinio dėstytojo problema yra laiko trūkumas – tam, kad efektyviau mokytų jaunąją kartą, dėstytojai turi atrasti laiko mokytis patys, studijuoti naujus dėstymo metodus, tobulinti savo kompetencijas ir ugdyti asmenybę.

KTU veikia unikalus dėstytojų kompetencijų ugdymo padalinys

Pasak „EDU_Lab“ vadovės Astos Daunorienės, Lietuvos švietimo sistemai ypač trūksta žmonių, kurie turi sisteminį mąstymą ir sugeba sujungti detales į vieną visumą. Ji džiaugiasi, kad vos prieš dvejus metus įkurto dėstytojų akademinių kompetencijų centro veikla apima daugiau sričių, nei daugelyje užsienio universitetų, kuriuose „EDU_Lab“ ekspertai sėmėsi gerosios patirties.

„Siekdamas gerinti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, KTU imasi iniciatyvos telkti universitetų dėstytojų kompetencijų centrus, kurių pagrindinis tikslas – dėstytojų kompetencijos tobulinimas“, – teigia A. Daunorienė.

KTU dėstytojams suteikiamos galimybės ugdyti dėstymo anglų kalba tarpkultūrinėms grupėms kompetencijas, dėstytojai, taikantys virtualaus mokymo metodus yra praėję nuotolinio mokymosi kursus. KTU „EDU_Lab“ unikalus tuo, kad teikia nuolatines konsultacijas ir buria dėstytojų bendruomenę organizuodami neformalius susitikimus – dėstytojų kavines.

„KTU „EDU_Lab“, dėstytojų kompetencijų centras, pirmasis Lietuvoje sistemiškai ugdo dėstytojų akademines kompetencijas. Tobulinami ne tik baziniai didaktikos, bet ir tikslų formulavimo, planavimo gebėjimai. Dėstytojai kelia savo kompetencijas stebėdami ekspertų darbą, teikiamos konsultacijos“, – teigia Jurgita Vizgirdaitė, KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorė.

Efektyviausia – dirbti su komandomis

Ekspertai teigia, jog dėstytojų mokymas efektyviausias tada, kai didaktikos kompetencijas ugdo ne kiekvienas dėstytojas savarankiškai, o tai tampa dėstytojų bendruomenės, universiteto, galiausiai – švietimo sistemos tikslu. Tyrimai, atlikti įvairiose šalyse, rodo, jog tam, kad pasikeistų paties dėstytojo požiūris – nuo „atėjau ir pakalbėjau“ į studentus įtraukiantį ir motyvuojantį procesą – turi bendradarbiauti visa sistema.

„Stengiamės dirbti su dėstytojų komandomis, nes nė vienas žmogus ir nė vienas dėstytojas nėra „sala“. Jei mokymus būna pabaigęs vienas žmogus kolektyve, jam paprastai sunku įtikinti kitus, jog tai daryti verta. Mes skatiname dėstytojus dirbti kartu, kartu vystyti visą kursą, visą programą“, – teigia edukacijos ekspertas D. Romeinas.

Vedami gerosios patirties iš Leideno universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų Danijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Suomijoje, „EDU_Lab“ KTU ir kitų aukštųjų mokyklų dėstytojams siūlo didaktikos tobulinimo, virtualių studijų vykdymo ir šiuolaikinių didaktikos metodų mokymų paketus.

„Mokymai, perteikiantis informaciją koncentruotai yra labai aktualūs. Šiuose mokymuose dalykus, kuriuos žinojau teoriškai, išmokau taikyti praktiškai“, – teigė Jurgita Lenkauskaitė iš Šiaulių universiteto, dalyvavusi KTU „EDU_Lab“ mokymuose šią savaitę.

Tobulėja dėstytojai, tobulėja ir švietimo sistema

Pasak J. Vizgirdaitės, didžiausias dėstytojo iššūkis šiandien – naujos kartos besimokančiųjų, kurie neretai vadinami technologijų amžiaus „čiabuviais“ įtraukimas į mokymosi procesą.

„Dėstytojus mokome taikyti problemomis grįsto mokymosi, kūrybinio mąstymo, atvejo analizės metodus. Turime dirbti suvokdami naująją mokymosi paradigmą ir, kad daugelis šaltinių šiandien besimokančiajam prieinama savarankiškai“, – teigia J. Vizgirdaitė.

Jos manymu, reformuojant švietimo sistemą ir siekiant jos ne tik nacionalinio, bet ir tarptautinio konkurencingumo, būtina tobulinti didaktiką.

„Besimokančiojo motyvaciją, įsitraukimą, sėkmės kelią įstojus ir baigus studijas didžiąją dalimi galima suvaldyti per studijų turinį ir dėstymą. Praktinių kompetencijų vystymas, kūrybiškumo, verslumo, tarptautiškumo, informacinių technologijų raštingumo lavinimas tiesiogiai siejasi su dėstytojų akademinių kompetencijų ugdymu“, – teigia J. Vizgirdaitė.

KTU „EDU_Lab“ mokymuose dalyvavusios Birutės Sinkutės iš Šv. Ignaco Lojolos kolegijos teigimu, toli gražu ne visi dėstytojai turi pakankamai žinių, kurios leistų efektyviai dirbti su naująja karta, keliančia naujus reikalavimus.

„Pačios sudalyvavusios kursuose, perduosime savo dėstytojams lauksime gerų rezultatų. Svarbu buvo tai, kad pamatėme bendrą sistemą, pagilinome žinias, įgijome naujų įgūdžių, kuriuos tikimės taip pat efektyviai naudoti, kaip ir juos pristačiusieji dėstytojai“, – sakė Marijampolės kolegijos dėstytojos.

Rezultatai motyvuoja geriausiai

Kaip teigė pirmuosiuose išoriniuose KTU „EDU_Lab“ mokymuose dirbusi Jurgita Barynienė, nuo dėstytojų mokymosi priklauso ir paskaitų kokybė, ir studentų požiūris į paskatas: „Jeigu mes gerai dirbame, kyla ir mūsų institucijos vertė“.

Tyrimai rodo, jog, egzistuoja tiesioginis ryšys tarp dėstymo kokybės ir studentų akademinių pasiekimų rodiklių. Be to, auga tų dėstytojų, kurie papildomai ugdo savo didaktines kompetencijas ir taiko jas savo darbe, pasitenkinimas darbu. Pasak J. Vizgirdaitės – šis rodiklis yra pagrindinė dėstytojo darbo motyvacija.

„Rezultatai motyvuoja geriausiai. Mūsų apklausos rodo ir didesnį dėstytojų, kurie praėjo „EDU_Lab“ mokymus, ir studentų pasitenkinimą mokymu ir mokymusi“, – teigia J. Vizgirdaitė, KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorė.

Interviu su didaktikos ekspertu Dannu Romeinu (Leideno universitetas, Nyderlandai)