Berklio universiteto profesorius: efektyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimas gali padėti Lietuvai tapti inovacijų lydere

Mokslas žiniasklaidai | 2023-08-07

Lietuva – labai stiprus kandidatas pereiti nuo vidutinio inovatyvumo prie šalies inovacijų lyderės. Taip įsitikinęs vienas iš Berklio inovacijų forumo įkūrėjų, Berklio universiteto profesorius Solomon Darwin. KTU lankęsis visame pasaulyje gerbiamas verslo inovacijų ekspertas pasidalijo įžvalgomis apie verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybes ir ko reikia, kad Lietuva galėtų tapti inovacijų lydere.

Dirbdamas Berklio inovacijų forume S. Darwin bendradarbiauja su įvairiomis kompanijomis, pvz.: „Nvidia“, „Google“, IBM ir kitomis, analizuoja rinkos plėtros strategijas, ieško sėkmingų veiklos modelių, sprendžia tvarumo iššūkius.

„Šio mano vizito metu bendraujame ir žiūrime, kaip Berklio universitetas galėtų prisidėti prie Baltijos šalių potencialo kūrimo“, – sako S. Darwin.

Baltijos šalys gali prisidėti prie gyvenimo sąlygų gerinimo

Berklio inovacijų forumo (BIF) veikla vystoma jau daugelį metų. Visgi Silicio slėnyje įsikūręs Berklis, pasak verslo inovacijų eksperto, nėra vienintelis žinių centras.

Solomon Darwin (asm. archyvo nuotr.)
Solomon Darwin (asm. archyvo nuotr.)

„Žinios formuojamos ir inovacijos taip pat kuriamos ir Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei kitose šalyse. Mūsų užduotis yra surasti inovatyvias idėjas bei socialiai atsakingus asmenis ir verslus, kurie gali prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo. Kartu mes ieškome būdų įtraukti jaunas valstybes“, – tikina S. Darwin.

Profesorius pastebi, kad inovacijos nekyla tik iš pasaulio ekonomikoje jau įsitvirtinusių gigantų – jas dažnai generuoja energingi ir greiti subjektai.

„Tikiu, kad Baltijos šalys turi šias savybes, todėl jos yra puikios kandidatės bendradarbiauti su Berkliu. Bendradarbiavimas galėtų apimti akademinių tinklų plėtrą ir bendrų sprendimų ieškojimą, siekiant išsaugoti planetą bei gerinti viso pasaulio žmonių gyvenimo sąlygas“, – teigia S. Darwin.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakultetas (EVF) su Berkliu bendradarbiauja jau penkerius metus.

„KTU EVF profesorė Asta Pundzienė dalyvauja BIF jau devintą kartą, šiais metais skaitė pranešimą apie tvarias skaitmenines sveikatos technologijas. Tikiu, kad universitetas turi potencialą vystyti panašias veiklas kaip BIF“, – sako Berklio universiteto profesorius.

Lietuvoje išgirdo ne vieną potencialią idėją

S. Darwin yra sumanių gyvenviečių judėjimo, žinomo kaip „Smart Village Movement“ pradininkas. Sumanios gyvenvietės – tai gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo modelis, kuriuo remiantis pasitelkiami įvairūs skaitmeniniai technologijų sprendimai, žiedinės ekonomikos principai.

Verslo inovacijų ekspertas tikina, kad trumpo apsilankymo Lietuvoje metu išgirdo daugybę gerų idėjų, kaip Lietuvos verslas galėtų prisidėti prie sumanių gyvenviečių judėjimo.

„Pavyzdžiui, susitikau su profesoriumi, kuris sukūrė itin lengvai prieinamą energijos tiekimo sprendimą. Mokslininkai supažindino su dar daugiau įkvepiančių idėjų, tokių kaip skaitmeninės medicinos paslaugos, prieinamos nutolusiems regionams ir pacientų stebėjimui namuose. Manau, kad įgyvendindami pilotinius projektus ir pritaikydami idėjas, kurios gali būti naudojamos skirtingose rinkose, kartu galime sukurti didelį potencialą“, – teigia S. Darwin.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra maža šalis, anot Berklio universiteto profesoriaus, jai reikalinga rinka, kur realizuoti savo produktus bei paslaugas. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Indija, turinti 1,4 milijardo gyventojų, yra didžiausia vartotojų bazė pasaulyje.

„Jei inovatyvi Lietuvos įmonė galėtų sukurti sprendimą, pritaikytą šiai rinkai, tai nesunkiai sukurtų vertę ne tik suinteresuotiesiems asmenims joje, bet ir užsigarantuotų didelę klientų bazę sau, – sako S. Darwin. – Daugybė įmonių Silicio slėnyje aktyviai ieško naujų inovatyvių sprendimų skirtinguose sektoriuose, o Lietuva turi gebėjimų juos suteikti. Tuo pačiu metu tokios šalys kaip Indija siūlo milžiniškas rinkos galimybes sprendimams realizuoti“.

Lietuva – tarsi greitas ir energingas leopardas

Profesorius tikina, kad verslas ir akademinė bendruomenė gali padėti viena kitai klestėti ir augti – reikalingas tik glaudus bendradarbiavimas ir įsitraukimas.

Akademikai dažnai taip sutelkę dėmesį į savo darbą, kad nekreipia dėmesio į pokyčius rinkoje. O jei ir skiria tam dėmesį, dažnai nepakankamai įvertina verslo modelių svarbą. Verslo modeliai – ypatingai svarbūs, nes vien technologijų bei inovacijų kūrimas be jų – bevertis. Pastebiu šią kompetenciją bendraudamas su KTU EVF mokslininkais ir potencialą bendradarbiauti.

Žinoma, labai svarbu ir tai, jog šie verslo modeliai nebūtų orientuoti vien į verslui dažnai būdingą godumą. Kartu verslui bei akademinei bendruomenei svarbu kurti ekosistemą, kurioje naudos gautų visi“, – tikina S. Darwin.

S. Darwin paskaita KTU EVF
S. Darwin paskaita KTU EVF

Anot jo, žmonės Lietuvoje nori bendradarbiauti bei kurti, imtis inovatyvių sprendimų kūrimo, nors Baltijos šalys, palyginti su JAV, Jungtinės Karalystės ar kitomis didelėmis ekonomikomis, yra santykinai jaunos, mažos ir silpniau girdimos.

Atsižvelgiant į šalies jauną amžių, mažesnį pripažinimą ir atvirumą, manau, turėtumėte aktyviai kviesti žmones atvykti, pamatyti, susipažinti, bendradarbiauti. Toks yra ir Berklio inovacijų forumo tikslas. Šis forumas neturi apsiriboti vien tik Silicio slėniu. Jis taip pat gali būti ir čia – galime abipusiai padėti vieni kitiems augti bei tobulėti“, – sako profesorius.

Be to, jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nusiteikimas yra daug palankesnis nei didelėse šalyse.

„Leopardas yra greitas būtent dėl to, kad jis mažas. JAV yra tarsi dramblys – didelis, bet lėtas. Turėtume pasinaudoti galimybe bendradarbiauti su Lietuva kaip tuo mažu, bet greitu ir energingu leopardu ir remti jūsų augimą. Iš to naudos gautumėme visi“, – įsitikinęs Berklio universiteto profesorius, verslo inovacijų ekspertas S. Darwin.

KTU ir Berklio universiteto partnerystė yra dalis projekto „In4Act“, kurį įgyvendina KTU Ekonomikos bei verslo mokykla, finansuojama Europos Sąjungos projekto „Horizontas 2020“. Plačiau: https://in4act.ktu.edu/