Maždaug tokiu šūkiu vadovaujasi rugsėjį savo skolinimo verslui platformą paleisiantis lietuvių startuolis „Debitum Network“, kriptovaliutų pasaulyje pritraukęs 18 mln. USD, o verslo paskolų nišą žadantis užkariauti pasitelkdamas „blockchain“ technologiją. „Debitum Network“ atstovai pasakojo apie platformos
kūrimo užkulisius ir pasidalijo ateities planais.
„Galima sakyti, kad mums pasisekė, nes laiku įšokome į viešų kriptovaliutų siūlymų (angl.
initial coin offering, ICO) traukinį. Per ICO pritraukėme tą sumą, kurios reikėjo projektui, ir šiuo metu jau baigiame skolų platformos paleidimo darbus“, – pasakoja Martinis Libertas, vienas „Debitum Network“ įkūrėjų.
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkė doc.dr. Alina Stundžienė savo 
sumanymais prisideda prie naujos skolinimo verslui platformos, kurioje šalia kitų valiutų cirkuliuos ir kriptovaliutos, startavimo. Universiteto mokslininkų užduotis – sukurti finansavimo procese dalyvaujančių šalių patikimumo vertinimo algoritmą. Jis apima ne tik besiskolinančių ar investuotojų, bet ir kitų šalių, teikiančių papildomas paslaugas, tokių kaip draudikų, skolų išieškotojų ir kt., patikimumo vertinimą. Visa tai sukurs didesnį platformoje veikiančių dalyvių pasitikėjimą vieni kitais ir užtikrins sėkmingą platformos veiklą. Vienas iš verslo paskolų nišą žadančios užkariauti platformos įkūrėjų Martins Liberts teigia, jog besiskolinančiojo patikimumo įvertinimas, kuris bus atliekamas naudojantis „blockchain“ technologija, ir bus pagrindinis platformos išskirtinumas.
Rugsėjį startuosianti „Debitum Network“ bus verslo paskolų platforma, suvesianti pasiskolinti norinčius verslus su tais, kurie turi atliekamų pinigų ir nori iš jų uždirbti. Numatoma, kad investuotojai platformoje bus kitos bendrovės, instituciniai investuotojai arba turtingesni fiziniai asmenys. Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, yra daugybė tarpusavio skolinimo platformų (angl. peer-to-peer lending, P2P lending), visgi dauguma jų skirta fiziniams asmenims, o ne verslui.
„Visi žinome, kad žmonių žmonėms skirtose P2P platformose metinės palūkanos sukasi apie 20% ir daugiau, o verslas už tiek juk nesiskolina. Bet ir verslui reikia paskolų platformos, kurioje paskolas galėtų teikti, tarkime, kiti verslai, kurie turi laisvų neįdarbintų lėšų ir nenori dėti vienos nakties ar savaitinių indėlių už nulines palūkanas, bet nori iš tų nepanaudotų lėšų ir ką nors uždirbti“, – sako p. Libertas.
Numatoma, kad paskolų palūkanos platformoje sudarys nuo 10% iki 15%, įmonės įvairiems tikslams, pradedant apyvartinėmis lėšomis ir baigiant plėtros projektais, iki 10 mln. galės skolintis laikotarpiui nuo 15 dienų iki 2 metų. Paskolos nebus dalijamos bet kam – įmonei reikės ne tik pateikti savo finansinius dokumentus, bet ir užtikrinti savo įsipareigojimus įkeitimu. Užstatas galės būti dar neapmokėtos sąskaitos, akcininko ar vadovo asmeninis laidavimas, prekės sandėlyje ar nekilnojamasis turtas. Tarp investuotojo ir įmonės bus sudaromos teisininkų paruoštos šabloninės sutartys. Remiantis „Debitum Network“ prognozėmis, vėlavimai galimi grąžinant iki 5% per platformą suteiktų paskolų, o iš viso negražinamų paskolų bus ne daugiau nei 1–2%.
„Ko gero, pagrindinis mūsų išskirtinumas bus besiskolinančiojo patikimumo įvertinimas, kuris bus atliekamas naudojantis „blockchain“ technologija. „Blockchain“ fiksuos visas operacijas, pavyzdžiui, atliktus mokėjimus, vėlavimus, skolinimosi aktyvumą. Specialų algoritmą sukūrė Kauno technologijos universiteto specialistai“, – sako p. Libertas.
„Debitum Network“ platformoje taip pat bus integruoti trečiųjų šalių sukurti skolų ieškojimo,
paskolų draudimo sprendimai. Šiuo metu prie projekto jau dirba apie 30 žmonių.
Kuklesni planai
Rugsėjo pirmoje pusėje „Debitum Network“ atstovai išvažiuoja į platformos investuotojų „medžioklę“ Londone, kur dalyvaus susitikime su daugiau nei 100 institucinių investuotojų ir turtingesnių fizinių asmenų (valdančių didesnį nei 1 mln. Eur finansinį turtą).
„Manome, kad jau pirmą veikimo dieną per platformą bus investuota į 0,5–1 mln. Eur vertės paskolas. Nors teorinę galimybę investuoti per mūsų platformą turės ir eiliniai žmonės, mes neslepiame, kad mums labiausiai reikia įmonių ir institucinių investuotojų. Tiesiog tam, kad platforma efektyviai veiktų, mums reikia masto, o mastą gali suteikti tik stambesni investuotojai“, – sako p. Libertas. Šiuo metu „Debitum Network“ dėl skolinimosi per platformą jau suderėjusi su Lietuvos ir Latvijos įmonėmis, o prie kelių savaičių prie jų prisijungs ir Estijos bendrovės. Paraleliai galvojama apie plėtrą į Čekiją, vėliau ir į kitas šalis. Tik dar neatskleidžiama kurias. Kai vykdė ICO, bendrovė žadėjo, kad
platforma startuos 16-oje šalių, o vėliau išsiplės iki 50-ies. Dabar neslepia, kad
planai buvo „peržiūrėti“.
„Dabar jau supratome, kad planai buvo kiek per ambicingi. Nusprendėme plėstis kiek mažesniais, bet labiau užtikrintais žingsniais. Manome, kad šių metų pabaigoje veiksime bent 5-iose šalyse“, – aiškina platformos atstovai.
Planuojama, kad platformos veiklos pradžioje lėšos tarp investuotojų ir verslų judės per pačią „Debitum Network“. Ateityje numatoma įdiegti sprendimus, kurie leis pinigams judėti tiesiogiai, o „Debitum Network“ atliks savotišką „skelbimų lentos“ vaidmenį, t. y. tik suves investuotojus su norinčiais pasiskolinti verslais.
Meškos kriptovaliutų rinkoje
Vykdydama ICO, bendrovė išleido DEB kriptovaliutos vienetus, kurių, kaip rašė VŽ buvo parduota už 17,7 mln. USD. „Debitum Network“ neslepia, kad šiuo metu DEB kriptovaliutos vienetai yra gerokai
nuvertėję – šiuo metu jų kaina rinkoje svyruoja tarp 0,01–0,02 USD, kai per ICO buvo platinami po 0,07–0,05 USD.
„Taip, mūsų kriptovaliutą DEB taip pat pasigavo kriptovaliutų rinkoje įsigalėjusios meškiškos nuotaikos. Tačiau kainos kritimas nereiškia, kad DEB tapo bevertė. Ši kriptovaliuta platformoje cirkuliuos greta kitų FIAT valiutų ir ja bus galima atsiskaityti už „Debitum Network“ platformoje teikiamas paslaugas. Pavyzdžiui, ja bus galima atsiskaityti perkant įmonės finansinio patikimumo įvertinimą“, – kalba p. Libertas.
Pačiai „Debitum Network“ su kriptovaliutomis pasisekė labiau – bendrovės atstovai iš karto po ICO išsikeitė per platinimą pritrauktą kriptovaliutą į įprastas valiutas.
„Buvome gana konservatyvus, o galbūt suveikė tai, kad pas mus daugiausia dirba finansininkų. Nenorėjome rizikuoti ir iškart po ICO užfiksavome pritrauktos kriptovaliutos vertę. Dabar matome, kad nepralošėme, nes visa rinka yra nukritusi ir labai daug dar neseniai ICO ketinusių daryti startuolių tokių planų iš viso atsisakė“, – kalba vienas „Debitum Network“ atstovų. „Debitum Network“ steigėjai, be p. Liberto, taip pat yra Lietuvos sąskaitų finansavimo įmonės „Debifo“ įkūrėjai Justas Šaltinis ir Donatas Juodelis. Pastarasis yra ir Lietuvos technologijų įmonės „Inntec“ vienas įkūrėjų.
„Į „Debitum Network“ sukėlė geriausią „Debifo“ praktiką ir „Inntec“ turimas žinias. Turėjome į ką atsiremti ir iš ko pasimokyti. Tai, manau, taip pat yra viena mūsų stiprybių“, – kalba p. Libertas.
Straipsnį parengė „Verslo žinių“ žurnalistas Paulius Čiulada.
