Naujai įsigaliosiantis darbo kodeksas vis dar tebekelia daug diskusijų. Įžvalgomis apie darbo apmokėjimo sistemą, pareigybių nustatymą bei motyvacijos svarbą darbuotojui dalinasi Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Vadybos katedros profesorė Violeta Šilingienė.
Darbo apmokėjimo sistema
Šiandieniniam perspektyvų darbe siekiančiam žmogui neretai rūpi nuoseklus ir kryptingas profesinis tobulėjimas. Norint, kad organizacija sėkmingai funkcionuotų, reikia inicijuoti ir įgyvendinti struktūrinius darbo apmokėjimo sistemos pokyčius, susietus su darbuotojo kvalifikacija, kompetencija bei darbo rezultatais. Viena esminių abipusių poreikių tenkinimo sąlygų yra tinkamos darbo apmokėjimo sistemos kūrimas.
„Darbo kodekse pati darbo apmokėjimo sistema nėra detalizuojama, darbdaviui paliekama galimybė kurti tokią darbo apmokėjimo sistemą, kuri geriausiai atspindės įmonės veiklos specifiką“, – teigia pašnekovė.
Šių nuostatų įgyvendinimas daugelį įmonių įpareigos formalizuoti darbo apmokėjimo sistemas, atliekant pareigybių vertinimą, aiškiai susiejant pareigybės ir joje dirbančio darbuotojo vertę su konkrečia darbo užmokesčio suma. „Tai reiškia, kad darbdaviai privalės sukurti pareigybių vertinimo sistemą, kuri taps pagrindu suskirstyti jas į kategorijas. Kiekvienai pareigybių grupei turės būti numatomos ribos, kuriomis pareigybę užimantis darbuotojas galės „judėti“ tiek darbo užmokesčio dydžio, tiek kompetencijos poreikio atliekamų funkcijų atžvilgiu“, – įsitikinusi pašnekovė.
Pasak V. Šilingienės, labai svarbu, kad visiems darbuotojams būtų prieinama išsami, tiksli ir aktuali informacija apie darbo apmokėjimo sistemą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei įmonėje yra 20 ir daugiau darbuotojų, joje turi būti patvirtinta darbo apmokėjimo sistema, kurioje nurodoma: darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją, apmokėjimo formos, darbo užmokesčių dydžiai nurodant minimalų ir maksimalų dydį, papildomo apmokėjimo skyrimo pagrindai ir tvarka, DU indeksavimo tvarka.
Šie nauji reikalavimai apriboja darbdavius ir įpareigoja nurodyti aiškias darbo apmokėjimo taisykles, ko nebuvo ankstesniame Darbo kodekse.
Mažinamas darbuotojų saugumas?
„Darbo apmokėjimo sistemos kūrimas neturėtų mažinti darbuotojų saugumo, priešingai, darbuotojai realiai matys savo pareigybės vietą įmonėje ir, jeigu bus mokamas neadekvatus pareigybės sudėtingumui darbo užmokestis, turės pagrindą savo reikalavimų pagrindimui. Aišku, jeigu nebus bandoma manipuliuoti tokiomis sąvokomis, kaip nekvalifikuotas darbas, neaiškus pareigybės priskyrimas konkrečiai kategorijai ir pan.“, – teigia V. Šilingienė.
Nuostata, siūloma Darbo kodeksui apie darbo apmokėjimo sistemą padaro ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. „Būtinybė patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą ir supažindinti su ja darbuotojus šią opią sritį daro skaidresne ir leidžia įgyvendinti aiškumą bei teisingumą skirtingo sudėtingumo darbų apmokėjime“, – teigia V. Šilingienė.
Svarbiausia aiškumas
Pašnekovės teigimu, priėmus naująjį Darbo kodeksą darbuotojai galės daug aiškiau suvokti savo galimybes ir perspektyvas užimamos pozicijos atžvilgiu toje įmonėje.
Kalbėdama apie tai, kodėl iškilo poreikis iš esmės peržvelgti darbo užmokesčio sistemos netobulumą, V. Šilingienė atkreipė dėmesį į skaidrumo principų svarbą.
Svarbu suvokti, kad esant apibrėžtiems darbo užmokesčio biudžetams svarbesnis tampa ne tiek darbo užmokesčio dydis, kiek teisingumo ir aiškumo principai.
Darbo apmokėjimo sistemų kūrimas leidžia iki minimumo sumažinti subjektyvumą darbo užmokesčio dydžio nustatyme. Aiškus pareigybių kategorijų nustatymas, darbo užmokesčio struktūra, priedų skyrimo kriterijų apibrėžimas atspindi objektyvią pareigybės ir darbuotojo vertę.
