Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. Pagrindiniai argumentai, patvirtinantys šiuos teiginius, paremti tuo, kad buhalteriai labai daug laiko sugaišta suvedinėdami duomenis iš sąskaitų ar pildydami deklaracijas, o šias problemas jau sprendžia procesų automatizavimas, elektroninės sąskaitos ar išmanioji mokesčių sistema. Bet ar tai patvirtina faktą, kad buhalterio profesijos poreikis drastiškai sumažės?
Spartus inovacijų, naujų technologijų skverbimasis į paslaugų sektorių, visų pirma, pakeis mažiausiai kvalifikuotų darbuotojų – apskaitininkų darbą.
Buhalteriui keliami labai aukšti profesiniai ir etikos reikalavimai. Išlaisvinus buhalterių laiką nuo mažai kompetencijos reikalaujančio mechaninio darbo, jie įmonių vadovams galės teikti taip ilgai lauktas bei būtinas, vertę kuriančias duomenų analitikos, veiklos konsultavimo paslaugas.
Susidurs su didesniais duomenų kiekiais
Šiandieninė aplinka verčia nuolat keistis ir prisitaikyti ne tik apskaitos, bet ir kitų profesijų, išsilavinimo, amžiaus bei lyties žmones. Vargu, ar šiandien galėtume veikti be kompiuterio, interneto ar išmaniojo telefono. Mokymasis visą gyvenimą jau tapo neatsiejama šiuolaikinio žmogaus dalimi.
Nuolatinės transformacijos amžius iš apskaitos specialistų reikalavo nuolatinio sukauptų žinių bei kompetencijų atnaujinimo. Todėl šiandien, ketvirtosios pramoninės revoliucijos, didžiųjų duomenų analitikos amžiuje, turėtume diskutuoti, o kaipgi artimoje ateityje transformuosis buhalterio profesija?
Visų pirma, eksponentiškai augant tiek struktūrizuotų, tiek nestruktūrizuotų duomenų kiekiams, siekiant išanalizuoti bei pateikti pasiūlymus valdymo sprendimų priėmimui, apskaitos specialistai susidurs su didesniu duomenų peržiūros poreikiu.
Šiam darbui atlikti reikės ne tik gerai išmanyti verslo valdymo procesus, bet ir gerai mokėti naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, tinkamai parinkti bei taikyti veiklos vertinimo metodus. Be to, naujos technologijos bei verslo analitika pareikalaus iš buhalterių ir geresnio investavimo strategijų, prognozių bei sprendimų išmanymo.
Asmeninės savybės vertinamos vis labiau
Finansinė apskaita istoriškai rėmėsi tik praeities finansiniais duomenimis. Šiandien palaipsniui vis daugiau ir daugiau naujų nefinansinių duomenų įtraukiama į apskaitą bei rezultatų analizę. Jau neabejojama, kad ne tik įmonės, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržose, bet ir kitos pereis prie privalomo finansinių ir nefinansinių duomenų ataskaitų teikimo.
Tuo tarpu debesų technologijos įgalina ne tik didelių įmonių, bet vis dažniau ir mažų bei vidutinių įmonių visų grandžių vadovus sekti savalaikę informaciją nuotoliniu būtu.
Be labai gerų profesinių, informacinių technologijų, verslo analitikos žinių buhalteriams vis svarbesnėmis tampa asmeninės savybės, tokios, kaip komunikabilumas, aiškus minčių dėstymas, darbo grupėje gebėjimai, kritinis mąstymas, pokyčių, konfliktų ar projektų valdymas.
Kalbų mokėjimas – konkurencinis pranašumas
Aukštą išsilavinimą turinčių žmonių bei žemo darbo užmokesčio šalyse vis dažniau steigiantis paslaugų teikimo centrams, apskaitos specialistams labai svarbiu konkurenciniu pranašu tampa ne tik anglų kalbos bet ir kitų vakarų ar šiaurės šalių kalbų mokėjimas.
Investicijoms krypstant į Azijos ir islamiškas šalis, apskaitos profesionalai neišvengiamai turės išmanyti ne tik vakarų šalių, bet ir Azijos ar islamiškų šalių verslo valdymo kultūrą, apskaitą ir finansus.
Taigi, ateityje iš apskaitos specialisto bus tikimasi vis daugiau įvairių funkcijų išmanymo bei kompetencijų šias funkcijas atlikti. Apskaitos specialisto darbas bus labiau orientuotas ne į techninių darbų atlikimą, bet į apskaitomos informacijos duomenų patikimumo kokybės užtikrinimą, įmonės vertės kūrimą bei ateities galimybių vertinimą.
Alfreda Šapkauskienė yra Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Apskaitos katedros docentė
