Remiantis užsienyje atliktais tyrimais, apie 82 proc. vadovų aukštesnes karjeros pozicijas užima neturėdami lyderystės mokymų, todėl neretai jaučia nepakankamą pasitikėjimą savo vadovavimo gebėjimais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nors komandose darbo iššūkiai ir organizaciniai klausimai aptariami dažnai, vadovų abejonės savo kompetencijomis neretai lieka neišsakytos.
Verslo administravimo KTU MBA studentė ir įmonės „ADGO reklama“ komercijos direktorė Vidmantė Andriuškienė įsitikinusi, kad Lietuvoje vadovais dažniausiai tampama dviem keliais – kylant karjeros laiptais organizacijoje arba įkuriant savo verslą.
Deja, bet abiem atvejais žmonės neretai susiduria su tuo, kad trūksta lyderystės bei vadybinių ir administracinių žinių.
„Geras specialistas, tapęs vadovu, supranta, kad naujose pareigose reikia visiškai kitokių kompetencijų – darbo su žmonėmis, sprendimų priėmimo, atsakomybės už komandą ir procesus. Asmeniškai galiu tai patvirtinti iš patirties. Kadangi esu baigusi teisės studijas, lyderystės ir vadybos žinių universitete pakankamai neįgavau. Dėl to galiu suprasti, kodėl daugelis vadovų į šį vaidmenį ateina be formalaus pasirengimo ir mokosi jau būdami atsakingose pozicijose“, – teigia V. Andriuškienė.
KTU psichologas Eimantas Lukoševičius pastebi, kad šį profesinį virsmą neretai lydi ir vidinės abejonės. Jos gali pasireikšti įtampa prieš darbo dieną ar svarbius terminus, nerimu priimant sprendimus ar padarius klaidų, sunkumu atsipalaiduoti net tada, kai sekasi, lyginimusi su kitais ir baime, kad kiti pastebės žinių ar įgūdžių trūkumą. Kartais gali atsirasti sprendimų atidėliojimas, perdėtas savo ir kitų kolegų darbo tikrinimas ar per didelės atsakomybės prisiėmimas.
„Pradėjus eiti naujas pareigas, šie jausmai gali būti gana dažni, tačiau jei tai laikina adaptacija, jie palaipsniui mažėja ir daugėja būdų bei žinių, kaip su jais susitvarkyti. Jei vis dėlto jausmai nesilpnėja, tampa nuolatiniai arba pradeda trukdyti veiklai, tai gali būti signalas apie gilesnius lyderystės sunkumus ar net krizę“, – sako E. Lukoševičius.
Viena dažniausių priežasčių, kodėl kartais vadovai jaučiasi netinkami pozicijai – itin aukšti sau keliami reikalavimai ir perfekcionizmas. Pasak KTU psichologo, kartais lyderiai turi įsitikinimų, kad jie negali daryti klaidų ar jos turės didelę kainą.
„Prie to prisideda ir baimė nuvilti kitus – aukštesnės grandies vadovus, kolegas. Bet viena svarbiausių priežasčių – grįžtamojo ryšio trūkumas. Vadovaujančiose pozicijose dirbantys žmonės dažnai gauna mažiau aiškaus grįžtamojo ryšio nei kitose rolėse. Dėl to tenka labiau kliautis savo vidiniu vertinimu, kuris esant stipriai savikritikai ne visada būna objektyvus“, – kalba E. Lukoševičius.
Siekiant susigrąžinti pasitikėjimą savimi, pirmiausia, verta atskirti, kurie sau keliami reikalavimai yra realistiški. E. Lukoševičius primena, kad šiuos reikalavimus visada galima pakoreguoti, pavyzdžiui mintį, kad vadovas negali daryti klaidų, galima pakeisti į realistiškesnę ir švelnesnę – svarbu klaidas pastebėti iš anksto ir iš jų pasimokyti.
„Kitas svarbus žingsnis – atskirti faktus nuo interpretacijų. Galima lapą pasidalyti į dvi dalis ir išskirti faktus, kas realiai padaryta, kokie rezultatai pasiekti, o kitoje pusėje užsirašyti asmeninę nuomonę, ką padariau nepakankamai, nespėjau su terminais ir pan. Dažnai atlikus tokią analizę paaiškėja, kad interpretacijų yra daugiau nei objektyvių faktų“, – pažymi E. Lukoševičius.
Vadovų abejonės savo kompetencijomis rodo, kad jiems rūpi atsakomybė, komanda ir rezultatai. Pasak V. Andriuškienės, susiduriant su šiomis mintimis, svarbiausia nelikti vieniems, ieškoti palaikymo bei mokytis.
„Labai svarbu turėti šalia žmonių, kurie gali palaikyti, padrąsinti ir priminti, kad lyderystė nėra apie visų atsakymų žinojimą, o apie nuolatinį mokymąsi ir gebėjimą augti kartu su organizacija. Man pačiai pasisekė, kad gyvenime turiu žmonių, skatinusių ir vis dar skatinančių eiti į priekį, gilinti žinias bei stiprinti pasitikėjimą savimi“, – pasakoja KTU studentė.
Dažnai savo kompetencijomis vadovai abejoja ir keičiantis verslo aplinkai. V. Andriuškienė teigia, kad įmonei augant, lyderiai būna stipriai įsitraukę į procesus, daug dėmesio skiria rezultatams, plėtrai, tačiau mažiau laiko lieka kompetencijų stiprinimui ar komandos auginimui. Sulėtėjus verslo augimo tempams, atsiranda klausimų, ar problema slypi rinkoje, o gal paties vadovo gebėjimuose.
„Šiame etape pasitikėjimas savimi gali susvyruoti. Ypač kai reikia nešti atsakomybę už komandos motyvaciją, įmonės rezultatus ir bendrą kryptį. Vadovui neaugant kartu su organizacija, tai neišvengiamai atsiliepia visai komandai. Man asmeniškai šias abejones padėjo įveikti sąmoningas sprendimas investuoti į save – tiek per mokymus, studijas, tiek per refleksiją ir grįžtamąjį kolegų ryšį“, – sako ji.
Verslo administravimo KTU MBA studijos iš esmės pakeitė V. Andriuškienės požiūrį į lyderystę ir suteikė naujų žinių bei struktūrą. Studijos padėjo geriau įžvelgti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, o tai paskatino nesustoti ir toliau sąmoningai tobulėti.
„Į šias studijas įstojau būtent dėl temos – ką daryti, kai nesijauti „savo rogėse“. Tai man buvo asmeniškai aktualu. Šiandien, kai jau studijos eina į pabaigą, galiu drąsiai pasakyti, kad jos buvo naudingos visomis prasmėmis – tiek užpildant teorinių ir vadybinių žinių spragas, tiek stiprinant pasitikėjimą savimi, kaip vadove“, – akcentuoja KTU studentė.
E. Lukoševičius priduria, kad iš tiesų struktūruotos studijos ir saugi mokymosi aplinka gali reikšmingai sumažinti abejones savo kompetencijomis. Tokioje aplinkoje vadovai turi galimybę susitikti su kitais panašaus lygio kolegomis ir pamatyti, kad jie ne vieninteliai susiduria su klaidomis, iššūkiais bei problemomis.
„Saugi mokymosi erdvė suteikia ir galimybę atviriau kalbėti temomis, apie kurias darbe ne visada lengva diskutuoti, pavyzdžiui, nesėkmes, konfliktus ar baimes. Dėl to studijų metu galima gauti naujų idėjų, kaip spręsti sudėtingas situacijas ir tvarkytis su jausmais“, – teigia KTU psichologas.
