4-oji Baltijos ekonomikos konferencijoje ekonomikos įžvalgomis dalinosi ekonomistai iš viso pasaulio

Important | 2022-06-30

Kauno technologijos universiteto (KTU) Santakos slėnyje birželio 27-28 dienomis įvyko kasmetinė Baltijos ekonomikos asociacijos (angl. Baltic Economic Association) konferencija. Kiekvienais metais vykstančiose konferencijose akademikai ir suinteresuotų šalių atstovai susitinka aptarti ekonomikos aktualijas ir naujausius mokslinius tyrimus.

4-ąją Baltijos šalių ekonomikos konferenciją šiemet kartu su Baltijos ekonomikos asociacija organizavo Lietuvos bankas ir KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas. Asociaciją įkūrė pirmaujantys Baltijos šalių universitetų, centrinių bankų ekonomistai, siekdami prisidėti prie ekonomikos plėtros ir taikymo visame Baltijos regione ir Skandinavijoje, skatinti bendrus mokslinius tyrimus ir intelektinius mainus tarp ekonomistų.

Šiais metai 4-osios Baltijos ekonomikos konferencijos dalyviai džiaugėsi galėdami gyvai pasidalinti ekonomikos iššūkiais ir jų sprendimais. Konferencijos organizatoriai sulaukė daugiau nei 100 mokslinių straipsnių. Konferencijoje dalyvavo 27 šalių ekonomistai iš Europos, Amerikos ir Azijos. Konferencijos metu skaityti 42 pranešimai, pristatyti 6 stendiniai pranešimai, kurių metu ekonomikos profesionalai ir tyrėjai pristatė naujausias ekonomikos mokslo žinias ir tyrimus.

Konferencijos dalyvių pranešimuose buvo aptartas technologijų poveikis darbo rinkai. Dr. Rezart Hoxhaj pranešime buvo diskutuojama apie įmonių gebėjimus atstatyti tiekimo grandines pritaikant naujausias technologijas – blokų grandinėmis grįstas tiekimo grandines. Mokslininkai palietė ir imigracijos klausimą. Anot konferencijos dalyvių, Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikoje turi būti numatytas sklandus imigrantų integracijos procesas, siekiant skatinanti imigrantų ekonominę integraciją, bei sudarant švietimo galimybes. Mokslininkai pateikė tyrimų rezultatus, kurie atskleidžia, kad ES sanglaudos politikos dalis, skirta moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms, reikšmingai veikia mažų ir vidutinių įmonių produktyvumą, užimtumą ir eksportą.

Konferencijoje pristatyti moksliniai tyrimai anglies dioksido intensyvumo, produktyvumo ir ekonominio augimo srityje. Mokslininkai S. S.i Siavash ir E.l Moench pristatė tyrimų rezultatus atskleidžiančius Europos Žaliojo kurso aspektus, analizuojant žaliųjų patentų ir žaliųjų technologijų sritis.

Išskirtinė tema diskutuota konferencijoje – ekonominis nesaugumas, pasitikėjimas institucijomis ir populistinis balsavimas. Šį pranešimą skaitė dr. D. Ivanov.

Mokslininkai dr. N. Gavoille ir dr. M. Hazans atskleidė, kokios asmeninės savybės yra svarbios COVID-19 sąlygomis dirbant namuose ir siekiant produktyvaus darbo. Buvo išskirta emocinis stabilumas, polinkis naujiems potyriams, sąžiningumas, gebėjimas bendrauti.

Didžiausio dėmesio konferencijoje susilaukė ekonomikos profesoriaus iš Jeilio universiteto Kaivan Munshi pranešimas. Kaivan Munshi ekonomikos profesorius, tyrinėjęs migracijos teorijas, kastų vaidmenį darbo rinkoje bei ekonomikos augimo ir medžiagų apykaitos ligų sąsajas. Konferencijos metu profesorius pristatė tyrimą atskleidžiantį sąsajas tarp ekonomikos vystymosi, tinklaveikos ir antreprenersytės Kinijos atveju. Profesorius teigė, kad tinklaveika visada turėjo didelę reikšmę ekonomikoje vystymosi procesuose ne tik Kinijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, kur tinklaveika tarp suinteresuotųjų dalyvių yra aktyvi. Tinklaveika tarp Kinijoje gyvenančių asmenų ir kinų diasporos sudarė sąlygas sėkmingam Kinijos eksporto augimui. Profesoriaus tyrimai atskleidė, kad tinklaveika yra labiau paveiki, esant didesnei gyventojų koncentracijai, ypač kaimiškose vietovėse, kur pasitikėjimas tarp asmenų yra aukštesnis nei miestuose gyvenančių asmenų.

Konferencijos metu Lietuvos bankas įteikė kasmetinę Vlado Jurgučio vardo stipendiją Alminui Žaldokui (Hong Kong University of Science and Technology) už kolektyvinį darbą kartu su Abhiroop Mukherjee ir Manpreet Singh darbui „Do corporate taxes hinder innovation?“ bei premiją Vytautui Valaičiui (European University Institute) už geriausią ekonomikos srities disertaciją „Housing Illiquidity, Asset Prices and the Amplication of Macroeconomic Shocks“, „Wealth and Hours“ ir „Machine Learning Projection Method for Macro-Finance Models”.

Premija skirta ir už geriausią doktorantų publikaciją. 500 EUR premija įteikta doktorantei Triinu Tapver iš Estijos, Talino Technikos universiteto (TalTech) Verslo ir valdymo fakulteto (School of Business and Governance), už publikaciją pavadinimu „Luck and skill in the performance of global equity funds in central and eastern Europe“.