Verslas prasideda nuo vertės kūrimo. Tai reiškia, kad verslininkui reikia sukurti vertę taip, kad ji generuotų ir pelną. Tačiau žalioji ekonomika keičia tradicinį požiūrį į vertės kūrimą. O tai suteikia naujų galimybių, tačiau reikalauja ir naujų žinių ir požiūrio.

Paskaitoje sužinosite apie vertės kūrimo sampratą, kaip ji kito, kuo kaina skiriasi nuo vertės, vertės paradoksą. Taip pat sužinosite, kaip žalioji ekonomika keičia požiūrį į vertę ir kokias galimybes ji atneša. Susipažinsite, kokiomis naujomis kompetencijomis ir veiksniais grindžiamas vertės kūrimas žaliojoje ekonomikoje. Paskaitoje taip pat diskutuosime: kaip vertės kūrimas atrodys ateityje? ar įmanoma sukurti pelną nekuriant vertės? ką mes galvojame apie vertę, kuri sukurta, bet negeneruoja pelno? kas atsitinka su verte, kuri sukuriama, bet prarandama prieš parduodant?

Paskaitoje aptariama, kodėl reikia mokėti mokesčius, kokie mokesčiai yra Lietuvoje ir kokie pasaulyje. Analizuojama, kaip mokesčiai veikia mūsų ekonominę gerovę ir kaip tarptautinės įmonės išvengia mokesčių. Nagrinėjama ofšorinių kompanijų, padedančių išvengti mokesčių, veikla ir jų specifika. Sužinoma, kas yra „pinigų plovimas“ ir kaip jis veikia.

Paskaitoje sužinosite. kokias funkcijas atlieka valdžia ekonomikoje, daug ar mažai reikia valdžios ekonomikoje, kas yra viešosios gėrybės ir kas už jas sumoka. Sužinosite, kur keliauja mokesčiais surinkti pinigai, kas yra valstybės biudžetas ir kaip jis valdomas. Taip pat aptarsime ar valstybės biudžete gali baigtis pinigai, kas yra valstybės skola ir kas ją sumoka.

Paskaitoje sužinosite apie laisvos tarptautinės prekybos naudą prekiaujančioms šalims ir kodėl, nepaisant šios naudos, šalių vyriausybės stengiasi reguliuoti tarptautinės prekybos srautus. Atsakysime į klausimus, kodėl tarptautinės prekybos ribojimas teikia tik trumpalaikę naudą sprendžiant užimtumo, gamybos įmonių konkurencingumo ir  išlikimo problemas. Paskaitos metu  sužinome, kokias aiškiai matomas fiskalines, kiekybines, finansines priemones taiko vyriausybės ribodamos importą, tačiau yra tarptautinės prekybos ribojimo instrumentų, kurie labai išradingai paslepiami ir interpretuojami. Aptarsime praktinius pavyzdžius iš pasaulinės prekybos istorijos ir kodėl paslėptieji tarptautinės prekybos instrumentai kelia šypseną.

Paskaitoje sužinosite, kodėl žmonėms reikia dirbti. O gal geriau nedirbti? Kokią profesiją rinktis ir kiek galima uždirbti? Sužinosite, kas yra vidutinis darbo užmokestis, koks valstybės vaidmuo darbo rinkai, kas yra minimalus darbo užmokestis ir kodėl jis nustatomas, kas yra užimtumo tarnyba ir koks jos vaidmuo. Taip pat aptarsime pagrindinius darbo rinkos rodiklius: nedarbo lygį, užimtumo lygį, aktyvumo lygį.

Paskaitoje sužinosite, kodėl šalys tarpusavyje prekiauja, koks kiekvieno iš mūsų indėlis tarptautinės prekybos srautuose ir kaip kinta tarptautinės prekybos svarba šiuolaikiniame geopolitiniame ir ekonominiame kontekste. Bus skatinamas ir provokuojamas mokinių kritinis mąstymas, vertinant globalizacijos įtaką, skaitmenizacijos poveikį tarptautinės prekybos mastui bei jos įtaką tvarumo tikslų įgyvendinimui. Mokiniai turės galimybę susipažinti su tarptautinės prekybos rodikliais, praktinių užduočių dėka atlikti jų analizę ir suformuluoti siūlymus.

Pamokos metu susipažinsite, kas yra Bloomberg terminalas ir kokios jo panaudojimo galimybės, praktiškai atliksime ekonominių, finansinių įvykių tarptautinėse finansų rinkose analizę, remiantis duomenis, pateikiamais Bloomberg terminale. Kartu aptarsime pagrindinius šalių ekonominę būklę apibūdinančius rodiklius ir ekonomikos būklės bei akcijų, obligacijų, žaliavų rinkų ryšį ir tarpusavio įtaką.

Paskaitoje sužinosite kaip funkcionuoja Europos Sąjungos bendroji rinka, susipažinsite su jos veikimo pagrindiniais principais ir tikslais bei gyventojams atsiveriančiomis galimybėmis. Aptarsime, kokiomis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis naudojasi Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare.

Pamokoje diskutuojama apie pinigų reikšmę individui ir visai šalies ekonomikai; aiškinamasi, kaip pinigai atsiranda ekonomikoje, kaip bankai „daugina“ pinigus, kokios yra komercinių bankų funkcijos ir svarba. Diskutuojama, kiek pinigų turėtų cirkuliuoti ekonomikoje ir kas atsitinka, kai jų yra per daug.

Pamokoje aptariama, kas tai yra infliacija, kaip ji matuojama, kokį poveikį ji daro individui, šeimai ir šalies ekonomikai. Analizuojamos infliacijos priežastys ir būdai, kaip ją galima suvaldyti. Diskutuojama, ką vyriausybė galėtų (turėtų) padaryti, siekdama pažaboti aukštus kainų kilimo tempus.

Pamokoje aptariama, kokie dalyviai veikia ekonomikoje ir kokie ekonominiai ryšiai juos sieja. Supažindinama su ekonomikos apytakos modeliu, kuris padės suprasti kaip formuojasi ekonominė sistema. Šios modelio pagalba aptariamos ir pagrindinės makroekonominės sąvokos, tokios kaip BVP, infliacija, nedarbo lygis, deficitas bei ekonominės politikos.

Kasdien susidurdami su pirkti bei vartoti skatinančiomis reklamomis šią aktyvią ataką esame linkę priskirti marketingui ir jo sumanymus įgyvendinantiems apsukriems pardavėjams. Tačiau marketingas – tai ne reklama. Šiek tiek netikėta? Kviečiame į šią paskaitą visus, siekiančius daugiau sužinoti apie marketingo specialistų duoną ir kaip jie siekia iš pirmo žvilgsnio sunkiai įgyvendinamų tikslų, pavyzdžiui, parduoti ledus eskimams ar įsiūlyti žvejui įsigyti žuvį.

Kiekvienas iš mūsų, rinkdamasis prekę ar paslaugą, ne tik uoliai naršome internete ir stengiamės kuo daugiau sužinoti apie ketinamą įsigyti objektą. Neretai mūsų sprendimus nulemia emocijos, išankstiniai lūkesčiai, prekės ženklo žinomumas, o kur dar draugų rekomendacijos ar patarimai! Kodėl nepajėgiame atsispirti tam, kas žada įspūdžių, naujovių ar tiesiog geba išsiskirti iš mus supančio informacijos srauto? Apie šias marketingo subtilybes, tikslus ir nenuginčijamą jo galią mūsų kasdieniame gyvenime pakalbėkime susitikę paskaitoje „Juodai baltas marketingas: spalvas renkiesi Tu!“.

Išbandykite save bent trumpam tapdami įmonės vadovu ir praktinio užsiėmimo metu pamatykite, kaip kiekvieną dieną verslo įmonių vadovai, pasitelkdami apskaitos specialistų pateikiamą informaciją, priima įvairius valdymo sprendimus.

Derybų veikla yra verslo profesionalų kasdienybė. Nuo asmeninių susitarimų sėkmės arba nuo sudarytų sandorių vertės dažnai priklauso įmonės ar verslo likimas. Tačiau efektyvios derybos – tai ne tik intuicijos ar įgimtų gabumų vaisius. Žinios apie derybas turėtų būti įgyjamos, o kiekvieno mūsų derybiniai gebėjimai – lavinami. Galimybę sužinoti daugiau apie efektyvių derybų vedimą, taip pat praktiškai išbandyti veiksmingus metodus galėsite dalyvaudami šiame užsiėmime.

Paskaitoje sužinosite apie laisvos tarptautinės prekybos naudą prekiaujančioms šalims ir kodėl, nepaisant šios naudos, šalių vyriausybės stengiasi reguliuoti tarptautinės prekybos srautus. Atsakysime į klausimus kodėl tarptautinės prekybos ribojimas teikia tik trumpalaikę naudą sprendžiant užimtumo, gamybos įmonių konkurencingumo bei  išlikimo bei kitas problemas. Paskaitos metu  sužinome kokias aiškiai matomas fiskalines, kiekybines, finansines priemones taiko vyriausybės ribodamos importą, tačiau yra tarptautinės prekybos ribojimo instrumentų, kurie labai išradingai paslepiami ir interpretuojami. Aptarsime praktinius pavyzdžius iš pasaulinės prekybos istorijos ir kodėl paslėptieji tarptautinės prekybos instrumentai kelia šypseną.

Kviečiame jaunuosius tyrėjus į laikiną (angl. pop-up) neuromarketingo laboratoriją kartu sukurti inovatyvius skonių derinius maisto produktuose. Tik įsivaizduokite, kokias emocijas gali sukelti šaltibarščių ledai arba šokoladiniai saldainiai su vytintu kumpiu ir raudonaisiais pipirais? O sojų mėsainis? Kaip emocijos veikia mūsų sprendimus kasdienybėje? Savo sukurtų, naujų produktų tekstūrą ir skonį analizuosime su programine įranga. Tai unikali galimybė pažinti ne tik teigiamas, bet ir neigiamas emocijas maiste.

Ar aš esu talentas? Kokių kompetencijų man reikia, kad mane „brangiai pirktų“ darbo rinkoje? Ką daryti, kad aš „neperdegčiau“ darbe? Kaip mažinti darbo tempą, stresą ir būti laimingu darbe? Apie tai ir bus diskutuojama paskaitoje, turinčioje tam tikrų žaidimo elementų.

Seminaras skirtas moksleivių susipažinimui su komandomis, jų darbo principais, komandų formavimu ir komandiniais vaidmenimis. Įvairios praktinės seminaro veiklos leis moksleiviams išbandyti komandinį darbą, pažinti save ir kitus kaip komandos narius, įvertinti galimą savo indėlį komandinėje veikloje, susikurti komandinio darbo taisykles ir taikyti jas praktiškai. Seminaras rekomenduojamas moksleivių grupinio darbo (projektų) užduočių pradžioje, taip pat vykstant įprastoms veikloms savęs ir draugų pažinimui, veiklos taisyklių susikūrimui.

Ar žinote, kaip dirba pažangios pasaulio įmonės? O kaip dirbti ne sunkiau, o protingiau? Atsakymus į šiuos klausimus gausite susipažinę su LEAN. Tai yra šiuolaikinė vadybos sistema, leidžianti ženkliai padidinti bet kurios organizacijos efektyvumą, sutvarkyti procesus ir išspręsti veiklos problemas. Dėl savo universalumo, paprastumo ir efektyvumo LEAN plačiai taikoma visame pasaulyje. Užsiėmimo metu Jūs susipažinsite su pagrindiniais LEAN principais bei turėsite unikalią galimybę patys juos pritaikyti simuliuojant lėktuvų gamybos procesą. Užsiėmimas vedamas pagal Lean Zone® Agile Manufacturing metodiką, kurios licenziją yra įsigijęs KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas.

Šiandien mūsų namus tvarko robotas-siurblys, reikalus padeda tvarkyti robotas-asmeninis. asistentas, o vaikai žaidžia su robotais-žaislais. Kyla klausimas – kokiu reikia būti ir kokia veikla užsiimti, kad Tavo darbo bent jau artimoje ateityje nepakeistų robotas. Apie tai ir bus diskutuojama paskaitoje.

Mūsų keliuose sutinkami automobiliai turi kuo toliau tuo daugiau integruotų dirbtinio intelekto sprendimų – greičio palaikymo sistema, atsižvelgianti į vairuotojo pasirinkimus, kitus eisme dalyvaujančius automobilius, formalius greičio reguliavimo ypatumus (kelio ženklus) ir palaikanti važiuojantį automobilį jo važiavimo juostoje. Eismo situacijose gali kilti ne tik legalių klausimų (kas atsakingas už eismo įvykį), bet ir esminius moralinius klausimus užduodančių aplinkybių. Pamokoje bus pristatytas MIT (Masačusetso technologijų instituto) moralinis eksperimentas ir jo rezultatai – kaip mes, žmonės, sprendžiame sudėtingas situacijas, nuo ko priklauso mūsų pasirinkimai. Apibendrindami padiskutuosime apie tai, kas vadybiniu požiūriu svarbu organizacijoms, kurios vysto su dirbtiniu intelektu susijusius produktus ir paslaugas.

Klimato kaita, ekologinės nelaimės, patyčios, elgesys su klasės draugais ir kitais žmonėmis ar gyvūnais – tai temos, kuriomis kalba pasaulio valstybių vadovai, tėvai, mokytojai bei atskiri aktyvistai, tokie kaip Greta Tunberg. Ką aš, kaip vaikas, galiu padaryti pats, kad saugočiau gamtą, turėčiau daug draugų ir tiesiog būčiau laimingas.