Šiuo metu pasaulyje vyraujantis „Linijinės“ ekonomikos modelis paremtas „imk-naudok-išmesk“ principu, vis labiau kritikuojamas dėl tvarumo stokos. Populiarėja naujas modelis – žiedinė ekonomika (ŽE), tačiau šis modelis iki šiol nėra plačiai praktikuojamas. Įvairiuose mokslo šaltiniuose tvirtinama, kad šiame kontekste dizainas kaip niekada tampa svarbus. Į ŽE žiūrima kaip į perspektyvų požiūrį, padedantį sumažinti pasaulinę tvarumo krizę, Europoje ŽE principai integruojami į ateities strategijas. Plėtojant naujoves svarbu integruoti ŽE paremtus sprendimus ankstyvame projektavimo etape, kadangi integruoti šiuos sprendinius jau sukurto produkto/paslaugos specifikacijoje yra komplikuota. Kurdami naujus produktus/paslaugas, dizaino pagalba galima išvengti gaminio atgyvenimo, kuriant produktus, turinčius didelį fizinį ir emocinį atsparumą – tai padeda išvengti produktų “atgyvenimo”, kas įtakoja produktų išmetimą. ŽE apima kompleksinius projektavimo aspektus, todėl naujovių kūrimas, vadovaujantis ŽE principais tarp individualių kūrėjų tampa sudėtingas – trūksta jiems pritaikytų ŽD ĮRANKIŲ, kurie leistų skirtingų pramonės sektorių inovatoriams naudoti Žiedinį Dizainą.
Projekto TIKSLAS – sukurti ir ištirti žiediniu dizainu paremtus ĮRANKIUS įgalinančius visų pramonės sektorių inovatorius kurti žiedinės ekonomikos principais paremtus tvarius produktus/paslaugas.
Projekto finansavimas:
ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami”
Projekto rezultatai:
Praktiniai rezultatai
PROJEKTE buvo sukurti ir praktiškai išbandyti 3 Žiediniu Dizainu paremti įrankiai integruoti į atvirą naują skaitmeninį išteklių – PLATORMĄ circuloop.
1.Sukurtas 1-asis Žiedinio Dizaino įrankis, skirtas produktų kūrėjams įgyti naujų žinių, susijusių su žiediniu dizainu ir pasitikrinti turimos ar vystomos produkto idėjos potencialą iš produkto (paslaugos) kūrimo pusės bei atitikties žiedinės ekonomikos principams:
• parengtas moksliškai pagrįstas produkto idėjos aprašymo šablonas, paremtas konceptualia žiedinio dizaino sistema.
• parengta tarpdisciplininė mokymų programa, kurią sudaro 4 moduliai: žiedinio dizaino mąstysena, žiedinio dizaino žinios, žiedinio dizaino techninės žinios, žiedinio dizaino įgyvendinimo gebėjimai.
2.Sukurtas 2-asis Žiedinio Dizaino įrankis, kurį sudaro kompleksinė duomenų bazė ir paieškos joje skaitmeninis įrankis, paremtas algoritmu. Šiuo įrankiu siekiama padėti produktų/paslaugų kūrėjams surinkti jiems aktualią informaciją, kuri leistų įvertinti produkto idėjos dizaino ir žiediškumo aspektus ir pateiktų reikiamus informacinius išteklius jų plėtojimui.
3.Sukurtas 3-asis Žiedinio Dizaino įrankis – žiedinės ekonomikos principais paremta produkto/paslaugos vystymo programa (PVP).
Žiedinio Dizaino įrankiai ir jų efektyvumas buvo vertinami akseleravimo programos piloto metu, kuriame dalyvavo 18 įmonių ir produktų kūrėjų su savo idėjomis. 2 žiedinių produktų idėjos, kurios buvo labiausiai išvystytos piloto metu, yra pateiktos dizaino paraiškų Lietuvos patentų biuro registracijai.
Rezultatai tinkami panaudoti MTEP, bei gali būti komercinami. ŽD ĮRANKIAI gali būti naudojami kartu ŽD akseleravimo programoje arba atskirai. Tikslinės auditorijos:
– MT organizacijos – MTEP rezultatų komercializavimui pagal ŽE principus;
– Tech. ir inovacijų parkai – ŽD akseleravimo programos naudojimas;
– Verslo įmonės – perėjimas nuo linijinio prie žiedinio modelio;
– Antrepreneriai – startuolių pagal ŽE principus kūrimas.
Akademiniai rezultatai
Atspausdinti 6 straipsniai tarptautiniuose mokslo žurnaluose su citavimo rodikliu, 2 straipsniai priimti į tarptautinį mokslo žurnalą su citavimo rodikliu, 3 straipsnių rankraščiai pateikti į tarptautinius mokslo žurnalus su citavimo rodikliu, 2 straipsniai publikuoti recenzuojamoje konferencijų straipsnių medžiagoje be citavimo rodiklio, atspausdinta 9 straipsniai konferencijų pranešimų santraukų leidinyje, pristatyta 14 mokslinių pranešimų tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
