Projekte tyrimų rezultate buvo atliktas TUI pritraukimo į Lietuvos regionus sąlygų ir skatinamųjų veiksnių palyginamąjį vertinimas, akcentuojant, kokios sąlygos efektyviam investicijų panaudojimui yra sudarytos regionuose, kokie veiksniai skatina užsienio investuotojus investuoti į mažesnius regionus ir kokie veiksniai riboja TUI pritraukimą regionuose. Empirinis tyrimas buvo atliktas naudojant kiekybinį lyginamosios analizės metodą bei kokybinį metodą – ekspertinio vertinimo metodą. Tyrimai parodė, kad tiesioginių užsienio investuotojų pasirinkimą investuoti Lietuvos regionuose lemia ne tik geresni ekonominiai rodikliai, bet ir regioninės paskatos, tiesioginių konkurentų koncentracija, veiklos rūšis. Ekonomiškai stipriuose regionuose steigiasi įmonės, kurioms reikalinga ypatingai gerai išvystyta transporto, finansinių paslaugų, telekomunikacijų infrastruktūra. Nors silpnesnieji regionai pritraukia TUI steigdami laisvąsias ekonomines zonas, vis dėlto regioninė diferenciacija išlieka dėl sąlyginai ribotų investicijų į socialinės aplinkos kūrimą, juose yra per mažai darbingo amžiaus gyventojų ir kvalifikuotų specialistų.
Projekto finansavimas:
ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Projekto rezultatai:
Tyrimo rezultatai parodė, kad atskirų ekonominių skatinamųjų veiksnių pokyčiai Lietuvos regionuose TUI pokyčiams didelės įtakos nedaro. Kai kurie regionai, turintys didesnį nedarbo lygį bei mažesnį darbo užmokestį, vis tiek pritraukia didesnius TUI srautus, lyginant su panašaus patrauklumo ir šiek tiek geresnės ekonominės situacijos regionais. Tai reiškia, kad tiesioginių užsienio investuotojų pasirinkimą investuoti tam tikrame regione lemia ne vien geresni ekonominiai rodikliai, bet ir tai, kokias paskatas siūlo regionas, tiesioginių konkurentų koncentracija, veiklos rūšis. Tuo tarpu didžiuosiuose ir patraukliausiuose šalies regionuose steigiasi įmonės, kurioms reikalinga ypatingai gerai išvystyta transporto, finansinių paslaugų, telekomunikacijų infrastruktūra. Veiklai vykdyti jos renkasi aukštos kvalifikacijos specialistus, kuriančius pridėtinę vertę. Vis dėlto, nors silpnesnieji regionai pritraukia TUI, kurdami laisvąsias ekonomines zonas, regioninė diferenciacija išlieka.
Dėl šių priežasčių užsienio kapitalo įmonės mažiau patraukliuose regionuose nėra pajėgios mažinti diferenciacijos, bet jų sukuriama pridėtinė vertė gali padėti palaipsniui tobulinti regionų infrastruktūrą; didinti gyventojų socialinę gerovę; kurti daugiau naujų darbo vietų; mažinti kvalifikuotų specialistų vidinę migraciją.
Ekspertų vertinimu taip pat pasitvirtina įžvalga, kad daugumos analizuotų veiksnių svarbumas Lietuvos regionuose reikšmingai nesiskiria. Skiriasi tik kvalifikuotos darbo jėgos (kontingencijos koef. – 0,788; p=0,004) bei palankios mokestinės sistemos (kontingencijos koef. – 0,786; p=0,004) svarbumas ir tai lemia būtent ekonominė veiklos rūšis. Mažiau patrauklūs regionai pritraukia daugiau apdirbamosios gamybos, statybos įmonių, dėl to kvalifikuotos darbo jėgos lygis tokiems investuotojams nėra labai svarbus, o didžiųjų miestų regionuose, kaip Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, kuriasi daugiausiai informacinių technologijų (IT), bankininkystės paslaugas teikiančios, profesinę, mokslinę, techninę veiklą vykdančios užsienio kapitalo įmonės, kurios atkreipia dėmesį į tai, kiek kvalifikuotų specialistų paruošiame regione, kokios darbuotojų verslo kompetencijos, užsienio kalbų mokėjimas, kultūrinis pažinimas ir pan.
Tyrimo rezultatai leidžia formuluoti tokias rekomendacijas, siekiant spręsti Lietuvos regionų diferenciacijos problemą: 1) Silpnesnieji regionai turėtų labiau remti jaunas šeimas, supaprastinant finansinės paramos gavimą būsto įsigijimui, skiriant didesnį dėmesį ir paramą socialiniais klausimais: socialiniai būstai, socialinės, sveikatos priežiūros, psichologų paslaugos; 2) Didinti investicijas švietimo, kultūros ir laisvalaikio srityse: kurti laisvalaikio praleidimo zonas, tokias kaip sporto klubai, dienos centrai, dailės ir muzikos užsiėmimai, organizuoti nacionalinio lygmens kultūrinius renginius; 3) Remti pradedančiuosius verslininkus suteikiant jiems mokesčių lengvatas bei viešąsias paslaugas; 4) Gerinti telekomunikacijų ir transporto infrastruktūros kokybę bei kurti ekologišką aplinką gyventojams taip didinant investicinį ir socialinį regiono patrauklumą.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020-11-03 - 2021-04-30
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
