Globalizacija, 4-toji pramonės revoliucija, pasaulinės rizikos, kintanti aplinka suformavo naujus reikalavimus ekonominiam šalių vystymuisi. Ne kietieji, bet minkštieji veiksniai vis dažniau lemią sėkmingą šalių ekonominį vystymąsi. Pasikeitusios sąlygos reikalauja naujų ir inovatyvių įžvalgų tarp sumanaus vystymosi (išraiška – sumanaus ekonominio vystymosi modeliai), jo skatinimo priemonių (išraiška – modelių charakteristikos/sumanaus vystymosi elementų deriniai) ir rezultato (išraiška – konkurencingumas). Tai reiškia, kad šalies ekonomika turi vystytis sumaniai, adekvačiai laikui skatinti sumanaus vystymosi elementus, kad būtų pasiektas ilgalaikis ekonomikos konkurencingumas. Tačiau kokiomis charakteristikomis pasižymi šiandieniniai sumanaus ekonominio vystymosi modeliai, kurie leidžia pasiekti aukštesnį šalių ilgalaikį (o ne trumpalaikį) konkurencingumą. Žinant šiuos atsakymus, galima sužinoti, kokia vystymosi strategija yra sėkmingesnės šiandien.
Plačiai pripažįstama, kad ekonominiams tyrimams vien tik išsamių duomenų bazių (Bloomberg, WEF, Eurostat) nepakanka, reikia specializuotų įrankių/programų, padėsiančių lengviau ir tiksliau įžvelgti tendencijas, paslėptus ryšius ir padaryti savalaikes išvadas. Būtent mašininio mokymosi integravimas į ekonominę analizę leidžia panaudoti kur kas didesnius duomenų kiekius, padidinti produktyvumą, tikslumą, rasti paslėptus ryšius, kas paprastais ekonominiais metodais gali būti sudėtinga.
Tyrimo tikslas – charakterizuoti šiandieninius šalių sumanaus ekonominio vystymosi modelius ir pagrįsti sumanaus vystymosi principų svarbą didinant šalių konkurencingumą. Tyrimo tikslas pasiekiamas per ekonominio vystymosi modelių – konkurencingumo ryšio analizavimo programos sukūrimą.
Projekto finansavimas:
KTU MTEPI fondas
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019-04-01 - 2019-12-31
