Lietuva, kaip ir visa Europa, nuo 2024 m. susiduria su iššūkiais pritraukiant užsienio investicijas. Geopolitiniai nestabilumai, šalių konkuravimas ir stiprėjančios pasaulinės įtampos koreguoja įmonių plėtros strategijas, investavimo prioritetus, investuotojų vertybes bei elgsenos modelius (Incekara ir Incekara, 2025; Yu ir Wang, 2023; Lutfi ir kt., 2022). Pakitęs pasaulinio stabilumo suvokimas (Choudhury, 2025; Incekara ir Incekara, 2025) iš esmės keičia kapitalo srautų judėjimą (Zokirov ir Parsons, 2025). Geopolitinė rizika jau daugiau kaip penkerius metus iš eilės Pasaulio ekonomikos forumo metinėje pasaulinės rizikos ataskaitoje patenka į didžiausių pasaulinių grėsmių trejetuką. 2025 m. Pasaulio ekonomikos forumo pasaulinių rizikų ataskaita išskiria, kad šiuo metu pagrindinės grėsmės apima karinius konfliktus, aplinkosaugos iššūkius ir dezinformacijos plitimą (Elsner ir kt., 2025).
Šiuolaikinių transformacijų kontekste investuotojų požiūris, anksčiau orientuotas vien į kaštų mažinimą ir pelno siekimą, kinta dėl naujų prioritetų renkantis investicijų vietoves. Investuotojų sprendimai dėl šalies investicijoms pasirinkimo tapo kompleksiški ir vis labiau priklausomi nuo dinamiškai kintančių veiksnių (Gold ir Tregenna, 2024; Lu ir Liu, 2024; Nguyen ir kt., 2025) ir orientuoti ne tik į regiono išteklius nusakančius veiksnius (geografinė padėtis, iškasenos, žemė, susisiekimas ir kt.), bet į gebėjimus reaguoti bei priimti lanksčius sprendimus (Akpilic, 2025). Nuolatinio globalinio neapibrėžtumo aplinkoje užsienio investuotojai linkę nukreipti kapitalo srautus į šalis, laikomomis saugiomis, atspariomis globaliems iššūkiams, pasižyminčiomis geopolitinių rizikų valdymo praktika bei kurios išsiskiria tvirta tarptautine reputacija ir sumania komunikacija (Jardet ir kt., 2023; Y?lmaz, 2024; Yu ir Wang, 2023; Karpushenko ir kt., 2024).
Lietuvos situacija yra išskirtinė dėl geografinės padėties. Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą išaugo regioninis saugumo poreikis, todėl Lietuva siekia stiprinti gynybos pramonę ir technologinę nepriklausomybę. Gynybos sektoriaus plėtra mokslininkų yra pripažinta kaip formuojanti šalies saugumo įvaizdį užsienio investuotojų akyse. Gynybos technologijų (MilTech) sektorius Lietuvai tampa ne tik nacionalinio saugumo garantu, bet ir strateginiu ekonomikos prioritetu, nes investicijos į gynybos technologijas mažina priklausomybę nuo importo ir didina atsparumą geopolitinėms rizikoms.
Tyrimo tikslas yra įvertinti Lietuvos gynybos technologijų sektoriaus plėtros poveikį investicijų pritraukimui šiuolaikinių pokyčių kontekste.
Mokslinė problema – ar Miltech (gynybos technologijų) sektoriaus plėtra gali tapti Lietuvos investicinio patrauklumo katalizatoriumi?
Tyrimo metodai – mokslinės literatūros lyginamoji analizė ir sisteminimas, turinio analizė ir išvadų generavimas, oficialiųjų statistikos duomenų analizė, koreliacinė ir regresinė analizė.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti naujausius mokslinius tyrimus, kaip šiuolaikiniai neapibrėžtumai įtakoja investicijas į skirtingus ekonomikos sektorius bei mokslininkų išskiriamus veiksnius, lemiančius investicijų pritraukimą šiuolaikinių neapibrėžtumų sąlygomis. Rezultatas – išskirti veiksniai, darantys įtaką skirtingų ekonomikos sektorių investiciniam patrauklumui.
2. Atlikti turinio analizę – pranešimų žiniasklaidai, strateginių dokumentų bei apžvalgų vertinimą. Tyrimo metodai – sisteminė dokumentų analizė, loginis išvadų generavimas. Rezultatas – išanalizuotos Lietuvos strateginių sričių finansavimo gairės bei įvertinta patrauklumo ir pozicionavimo investuotojams transformacija vykstančių pokyčių sąlygomis.
3. Atlikti ekonometrinę analizę. Tyrimo metodai – statistinių rodiklių rinkimas ir sisteminimas, tendencijų analizė, koreliacinė ir regresinė analizė. Laikotarpis: 2014 – 2025 (2024). Rezultatas: identifikuoti veiksniai, apibūdinantys ir lemiantys gynybos sektoriaus plėtrą, surinkta rodiklių duomenų bazė, atliktas ekonometrinis tyrimas, leidžiantis įvertinti gynybos technologijų sektoriaus plėtros poveikį investuotojų pritraukimui į Lietuvą.
Projekto finansavimas:
LR valstybės biudžeto lėšomis finansuojami studentų tyrimai ir praktikos
Projekto rezultatai:
Tyrimo metu bus:
– išskiriami naujausioje mokslinėje literatūroje pateikiami užsienio investicijų pritraukimo į skirtingus sektorius (aukštųjų technologijų, apdirbamosios pramonės, gynybos, informacinių technologijų ir Fintech, energetikos ir kt.) veiksniai šiuolaikinių pokyčių kontekste, kas leis palyginti, kaip kintančios aplinkybės keičia investuotojų pritraukimą.
– Taip pat bus analizuojamos Lietuvos investicijų kitimo tendencijos skirtinguose sektoriuose ir modeliuojama, kaip gynybos sektoriaus ir inovacijų bei technologijų ekosistemos plėtra gali paveikti investuotojų pritraukimą – ar tai yra saugumo ir Lietuvos patikimumo garantas investuotojams.
Mokslinės literatūros analizė bus papildoma turinio analize: pranešimų žiniasklaidai, strateginių dokumentų bei apžvalgų vertinimu. Tai leis atskleisti Lietuvos strateginių sričių finansavimo gaires bei įvertinti patrauklumo ir pozicionavimo investuotojams transformaciją vykstančių pokyčių sąlygomis. Ekonometrinė analizė leis įvertinti, ar vykstanti gynybos technologijų plėtra yra susijusi su investuotojų pritraukimu ir Lietuvos investicinio patrauklumo didinimu.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2026-07-01 - 2026-08-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
