Sparčiai vystantis pramonei, gamybai, transportui, įvairioms technologijoms, augant visuomenės vartotojiškumui ir populiacijai nesustabdomai didėja kenksmingų medžiagų išmetimas į aplinką ir sukeliamas šiltnamio efektas. Įvairūs teršalai gali nepataisomai paveikti ekosistemą ir ekonomiką, sukeliant visuotinio atšilimo grėsmę. Europos komisija įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą Europos Sąjungoje. Šiuo tikslu buvo sukurtas planas – Žaliasis kursas, kuris orientuotas ne tik į opią problemą kaip oro taršos mažinimą, bet ir atkreipiamas dėmesys į tvarumą ir į konkurencingą ekonomiką efektyviai panaudojančią išteklius, spartesnį perėjimą prie žiedinės ekonomikos, dėl ko iš esmės būtų pakeistos įmonių investicijų strategijos ir skiriamas didesnis dėmesys inovatyvių technologijų diegimui, ypatingą dėmesį skiriant investicijų į švaresnes technologijas augimui.
Griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams pramonės sektoriai, pasižymintys dideliu į aplinką išmetamų teršalų kiekiu, gali susidurti su dideliais finansiniais iššūkiais, o jiems išspręsti bus reikalingas motyvacinis instrumentarijus, kad būtų pereita prie mažai teršalų į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos. Šiame kontekste svarbus taršą mažinančių investicijų augimo skatinimas, tačiau vis dar nėra aišku, kas iš tiesų skatina ir lemia taršą mažinančių investicijų augimą. Pagrindinių veiksnių, lemiančių investicijų į švaresnes technologijas augimą, nustatymas bei pačių investicijų tendencijų tyrimas gali padėti pagerinti vyriausybės ir regioninę politiką šioje srityje ir reikšmingai prisidėti siekiant aplinkosauginio veiksmingumo tikslų. Todėl šio tyrimo tikslas – atlikti investicijų į švaresnes technologijas bei jas lemiančių veiksnių vertinimą makroekonominiame lygmenyje. Tyrimu siekiama, atlikus investicijų į švaresnes technologijas bei jas lemiančių veiksnių analizę, identifikuoti esminius investicijų į švaresnes technologijas veiksnius.
Projekto finansavimas:
ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Projekto rezultatai:
Atlikus investicijų į švaresnes technologijas bei jas lemiančių veiksnių vertinimą makroekonominiame lygmenyje nustatyta, kad pagrindiniai makro lygmens veiksniai darantys įtaką investicijų į švarias technologijas augimui yra aplinkosaugos mokesčiai, elektros kainų neapibrėžtumas, energijos suvartojimas, valstybės parama bei visuomenės išsilavinimas. Tačiau skirtingose šalyje šie veiksniai veikia skirtingai, dėl skirtingų investicijų ir jas lemiančių veiksnių tendencijų bei skirtingų šalių charakteristikų.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021-07-05 - 2021-08-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
