Kaip dažnai, kiek vienetų, kokios kokybės ir už kokią kainą perkate drabužius? Ką darote su savo apranga, kai drabužiai suplyšta, nusibosta ar tiesiog norisi atlaisvinti vietą spintoje naujiems pirkiniams? Kaip dažnai susimąstote, kokį poveikį mados industrija sukelia aplinkai ir kiekvienam iš mūsų?
Mados industrija ženkliai prisideda prie ekonomikos augimo, nes daugiau nei 2 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) užtikrina užimtumą daugiau nei 300 mln. darbuotojų. Nepaisant to, tuo pat metu mados pramonė kritikuojama dėl neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenei, t. y. kritikuojama dėl padidėjusio anglies dioksido (CO2) išmetimo, didelio vandens suvartojimo, kenksmingų cheminių medžiagų, tekstilės atliekų ir prastų darbo sąlygų.
Pavyzdžiui, tekstilės pramonė išmeta 8–10 proc. pasaulio anglies dvideginio, neįskaitant mažmeninės prekybos ir vartotojų išmetamų teršalų dėl prekių transportavimo ir drabužių skalbimo. Taip pat mados pramonė yra atsakinga už daugiau nei 92 mln. tonų atliekų per metus. Be to, vaikų darbo naudojimas, ilgos darbo valandos ir chemikų naudojimas gamybos procese neigiamai veikia darbuotojų, o taip pat šalia gamybos vietų gyvenančių bendruomenių, sveikatą.
Europoje tekstilės vartojimas daro ketvirtą didžiausią poveikį aplinkai ir klimato kaitai po maisto, apgyvendinimo ir judumo. Skaičiuojama, jog kasmet Europos Sąjungoje (ES) išmetama apie 5,8 mln. tonų tekstilės – maždaug 11 kg. vienam gyventojui.
Visgi, nepaisant šių neigiamų pasekmių klimatui ir žmonėms, mados pramonė ir toliau auga, o toks augimas daugiausia paaiškinamas greita mada bei „pirk ir išmesk“ filosofija, kai mažos gamybos sąnaudos ir žemos kainos kuria kultūrą, kurioje asmenys skatinami daryti tris dalykus: pirkti daugiau, pirkti dažniau bei dėvėti drabužius trumpiau. Kyla klausimas – ar galimi pokyčiai? Ar gali vartotojai, ypač moterys, kurios yra pagrindinės mados industrijos klientės, priimti tvarumu grįstus sprendimus ir rinktis tvarią madą?
Atsakymų ieškojo Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai, vykdydami kokybinį tyrimą. KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Verslo ir antreprenerystės studijų programos (bakalauro studijų) studentė Ieva Jarmalavičiūtė, vadovaujama prof. Živilės Stankevičiūtės, atliko interviu su 24-iomis moterimis, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 59 metų.
Kuo greita mada skiriasi nuo tvarios?
Mados sąvoka apima stilių, kuris tuo metu yra populiariausias. Drabužių kontekste išskiriami keturi pagrindiniai elementai: stilius, skonis, priėmimas ir pokyčiai. Paskutinis elementas yra ypač svarbus, nes mada vartotojus domina labiausiai dėl nuolat kintančio pobūdžio.
Greita mada – dizaino, gamybos ir verslo modelis, orientuotas į didelio drabužių kiekio gamybą, dažniausiai remiantis globaliomis tiekimo grandinėmis, kurios priklauso nuo pigios darbo jėgos. Greitos mados industrijai būdinga greita kolekcijų kaita, dažnos nuolaidos ir reklamos. Šis modelis dažnai kritikuojamas dėl didelio poveikio aplinkai ir žmonėms bei perteklinio vartojimo skatinimo.
Šiuo metu dažnai girdimas terminas „tvari mada“. Apie tvarią madą pradėta kalbėti XX a. viduryje ir ji apibūdinama kaip socialiai atsakingas procesas, saugantis žmogaus interesus ir gamtos išteklius, apimantis vartotojo individualų bei atsakingą požiūrį į vartojimą. Tvarios mados gamyboje siekiama mažinti energijos, vandens suvartojimą, vengti ar visiškai atsisakyti kenksmingų medžiagų ir dirbtinių dažų naudojimo.
Motyvai rinktis tvarią madą
Tyrime dalyvavusios moterys puikiai supranta greitos mados poveikį aplinkai: vandens tarša, kenksmingi dažymo procesai, kasmet susidarantis didžiulis tekstilės atliekų kiekis. Jos pripažįsta darbo jėgos išnaudojimo ir nesaugių darbo sąlygų, paplitusių globaliose tiekimo grandinėse, etinius padarinius. Ekonominiu požiūriu, jos pamini vartotojiškumą.
Moterys įvardija tvarumo iniciatyvas kaip reikšmingus pokyčius, kurie įkvepia jas bendradarbiauti su prekių ženklais, kurie savo gamybos procesuose teikia pirmenybę ekologiškoms medžiagoms ir užtikrina saugias darbo sąlygas darbuotojams. Jos dalijasi, kad drabužių dovanojimas, tekstilės perdirbimas ir kitos alternatyvos, tokios kaip platforma „Vinted“, yra naudingos skatinant tvarią madą.