Ketvirtosios pramonės revoliucijos, kitaip vadinamos Pramonė 4.0, judėjimas gimė 2011 metais Vokietijoje. Nuo to laiko prasidėjo aktyvus gamybos sektoriaus skaitmenizavimas daugelyje pasaulio valstybių. Lietuva, žinoma, ne išimtis, tačiau dalis šalies verslų vis dar susilaiko nuo investavimo į Pramonės 4.0 iniciatyvas.
Dėl šios priežasties Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto bei ERA Chair projekto „Pramonės 4.0 poveikis valdymo praktikai ir ekonomikai“ („In4Act“) organizuotos diskusijos metu projekto atstovė, tyrėja dr. Anna Sadowska kartu su „Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos“ (LINPRA) prezidentu Tomu Jaskelevičiumi bandė išsiaiškinti, kokia yra dabartinė Pramonės 4.0 būklė Lietuvos įmonėse, kaip ši pramonė kinta ir kokiais būdais ją būtų galima pagerinti.
Anot LINPRA atstovo, per pastaruosius penkerius metus Pramonė 4.0 įgavo pagreitį Lietuvos gamybos sektoriuje. T. Jaskelevičius teigia, jog tai puikiai atspindi išaugęs įmonių veiklos efektyvumas ir produktyvumas, pramonės augimas bei padidėjęs konkurencingumas. Visgi asociacijos vadovas pastebi, kad šioje srityje vis dar yra kur tobulėti.
„Apie pusę Lietuvos įmonių galima laikyti pažangiomis, išnaudojančiomis ketvirtosios pramonės revoliucijos potencialą. Tačiau tuo pat metu vis dar pastebimas nemažas procentas verslų, kurie iki šiol nėra investavę į pamatinius skaitmeninius įrenginius. Tad galime teigti, kad einame tinkamu keliu, tačiau vis dar yra daugybė dalykų, kuriuos turime suprasti ir išmokti. Ypač kalbant apie verslo valdymą ir efektyvumą“, – teigia LINPRA prezidentas.
T. Jaskelevičius tiki, jog siekiant pagerinti esamą situaciją, Lietuvos įmonės, visų pirma, turėtų pastebėti ir įvertinti pagrindinius Pramonės 4.0 keliamus iššūkius. Jis mano, kad šiandien vienas didžiausių iššūkių Lietuvos pramonei yra investicijos į skaitmeninę revoliuciją.
„Įmonių vadovai turi suprasti, jog investicijos į Pramonę 4.0 atsipirks tik po keleto metų. Suprantu, kad tai nėra ypatingai greita grąža, tačiau šis sprendimas leisti nenutrūkstamai organizuoti savo veiklą ir dirbti tvariai. Tiesa, kalbant apie ilgalaikę investicijų grąžą, sunkumų neretai kelia ir didelis vadovų amžius, kuris dažnai siekia 60-70 metų“, – pastebi LINPRA prezidentas.
Nors pagrindiniu Pramonės 4.0 akcentu įprastai laikomos inovatyvios technologijos, tačiau, pasak T. Jaskelevičiaus, ne ką mažiau svarbus šios sistemos elementas yra žmogus ir jo kompetencijos. Anot LINPRA prezidento, sėkmingas Pramonės 4.0 iniciatyvų įgyvendinimas susideda iš inžinerinių ir verslo įgūdžių samplaikos.
„Pamatinės žinios, pavyzdžiui teoriniai mechanikos arba medžiagotyros aspektai, paprastai įgaunami jau universiteto suole. Su problemomis dažniau susiduriama kalbant apie verslo ir vadybos įgūdžius, mat net ir techniškai puikus produktas gali netapti vertingu, jei jis nebus konkurencingas rinkoje ir ateityje neneš finansinės naudos“, – aiškina T. Jaskelevičius.
LINPRA atstovas pastebi, jog kalbant apie jaunų darbuotojų įgūdžius, dalis įmonių vadovų vis dar įsitikinę, kad aukštųjų mokyklų pareiga yra pilnai paruošti studentus darbo rinkai. Tačiau T. Jaskelevičius tikina, kad norint išugdyti kvalifikuotus ir konkurencingus darbuotojus, prisidėti privalo ir verslo atstovai, kadangi jie geriausiai supranta specifinius verslo poreikius.
Verslo, pramonės ir akademinės bendruomenės atstovai turi reguliariai informuoti valdžios institucijas apie esamą pramonės situaciją šalyje ir jų poreikius. Tuo tarpu valdžios atstovai privalo peržiūrėti visus gautus duomenis ir juos įvertinę priimti geriausius sprendimus.
– T. Jaskelevičius
„Žinoma, aukštosios mokyklos turi kreipti dėmesį į verslo poreikius, kadangi verslo atstovai yra tiesioginiai jų klientai. Jei studijas baigę studentai verslams gebės pasiūlyti aukšto lygio žinias ir įgūdžius, įmonėse studentams bus mokamas didesnis atlyginimas. Verslui mokant didesnį atlyginimą, bus sumokami ir didesni mokesčiai, o mokant didesnius mokesčius valstybei, didesnis finansavimas sugrįš ir aukštosioms mokykloms“, – pastebi T. Jaskelevičius.
Galiausiai LINPRA prezidentas užsimena apie valdžios institucijų svarbą, formuojant kokybišką perėjimą į Pramonės 4.0 sektorių. Jis mano, kad tik glaudžiai bendradarbiaujantys partneriai gali pasiekti gerų rezultatų.
„Visų pirma, verslo, pramonės ir akademinės bendruomenės atstovai turi reguliariai informuoti valdžios institucijas apie esamą pramonės situaciją šalyje ir jų poreikius. Tuo tarpu valdžios atstovai privalo peržiūrėti visus gautus duomenis ir juos įvertinę priimti geriausius sprendimus. Visgi, nepaisant to, kad turime kur tobulėti, džiugu, jog palyginus šiuos procesus prieš dešimtmetį ir dabar galime matyti ryškų progresą“, – teigia T. Jaskelevičius.
Diskusija parengta įgyvendinant Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkų projektą „In4Act“, finansuojamą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020″. Daugiau apie „In4Act“: https://in4act.ktu.edu/