Rugpjūčio 12–14 dienomis Las Vegase (JAV) vyko pasaulinė konferencija „Ai4“, kurioje buvo pristatytos naujausios dirbtinio intelekto (DI) technologijos ir sprendimai. Renginys, kuriame dalyvavo daugiau kaip 5 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio, įskaitant „SustAInLivWork“ projektą atstovaujančius Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkus, tapo platforma diskusijoms apie DI ateitį.
Konferencijoje dalyvavo 350 pranešėjų, o taip pat buvo galima išvysti 150 eksponatų. Pasak KTU profesorės dr. Agnės Paulauskaitės-Tarasevičienės, konferencijos dalyviai turėjo išskirtinę galimybę užmegzti ryšius su pagrindiniais sprendimų priėmėjais, mokslininkais ir DI kūrėjais, atstovaujančiais pasaulyje pirmaujančias įmones bei organizacijas. Jie aptarė galimas partnerystes, bendrus mokslinius tyrimus ir veiklas bei seminarus, skatinančius „SustAInLivWork“ kompetencijų centro plėtrą.
Mokslininkų delegacija renginyje galėjo diskutuoti su akademinio sektoriaus ekspertais iš Kanzaso universiteto, Vokešos universiteto, Arizonos universiteto pasaulinio miestelio ir Atsakingo dirbtinio intelekto instituto, daugiausia dėmesio skiriant galimiems bendriems projektams sveikatos ir gamybos srityse – dviejuose iš keturių pagrindinių kompetencijų centro veiklos sektorių.
DI taikymas – nuo medicinos iki politikos
Konferencijoje buvo pristatyta daugiau kaip 100 pranešimų apie dabartines DI problemas ir ateitį. Pavyzdžiui, buvo nagrinėjama, kaip gali pasikeisti socialinė tvarka, politika ir kiti aspektai, kai DI bus taikomas priimant sprendimus, darančius didelę įtaką visuomenei.
Jo teigimu, renginio metu taip pat buvo pristatytas tyrimas, susijęs su sprendimų priėmimo mechanizmu giliuosiuose neuroniniuose tinkluose. Vienas iš išskirtinių šio tyrimo metodų – svarbiausių įvesties duomenų, darančių įtaką galutiniams neuroninio tinklo sprendimams, nustatymas. Išrikiuojant šiuos įvesties duomenis pagal jų svarbą, šis išskaidytas modelis suteikia vertingų įžvalgų, plačiai pritaikomų sveikatos priežiūros kontekste, mat jis gali padėti paaiškinti pacientams konkrečių medicininių procedūrų priežastis, taip didinant paciento pasitikėjimą ligos gydymo metu skiriamomis priemonėmis.
„Ši konferencija gerokai praplėtė mano supratimą apie galimus DI taikymo būdus. Nuo magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) vėžiniams pakitimams diagnozuoti iki pagyvenusių žmonių mobilumo gerinimo naudojant generatyvinį DI. Akivaizdu, kad DI daro revoliuciją įvairiose srityse – net politikoje jis naudojamas kaip priemonė, padedanti priimti sprendimus“, – pastebi prof. dr. V. Raudonis.
Pasiektas tvirtas sutarimas
Visgi, renginyje ne vienas pranešėjas pritarė, jog šiuo metu DI automatizuoja kognityvines, o ne biomechanines žmogaus funkcijas, todėl kol kas, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojai gali jaustis gana saugūs dėl savo darbo vietų.
Prof. dr. V. Raudonis pažymi, kad renginyje pristatyti moksliniai tyrimai vis daugiau dėmesio skiria skaidresniems DI modeliams, paprastai vadinamiems paaiškinamojo DI (XAI) modeliais. Jis pabrėžia, kad daug dėmesio skiriama generatyviniams modeliams, galintiems kurti įvairų vaizdinį turinį. Be to, nemaža dalis diskusijų renginyje buvo skirta didiesiems kalbos modeliams (LLM) ir jų perspektyvoms.
Dalyviai, su kuriais konferencijoje bendravo projekto „SustAInLivWork“ atstovai, pritarė centro misijai ir strategijai, kuri atitinka Baltijos šalių DI plėtros trajektoriją, bei sutiko su pasiūlytomis perspektyviausiomis DI inovacijų sritimis šiame regione.