Pereiti prie turinio

Metavisata: už ir prieš? Kodėl mums tai turėtų rūpėti?

Mokslas žiniasklaidai | 2022-12-06

Lina Užienė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė, Naujojo Paryžiaus Klubo valdybos narė (angl. The New Club of Paris)

Auganti technologijų plėtros sparta – bene svarbiausia šio laikmečio tendencija, keičianti visuomenę, ekonomiką, įmones ir organizacijas. Skaitmeninės technologijos tapo natūralia mūsų gyvenimo dalimi, o didesnė dalis mūsų asmeninės ir profesinės veiklos šiandien neatsiejama nuo kompiuterio ar telefono ekrano. O neretai ir visiškai persikelia į virtualios ar papildytos realybės erdvę ir įvairiomis formomis sąveikauja su fiziniu pasauliu.

Metavisata – kas tai? Interaktyvus žaidimas? Mūsų avatarai, sąveikaujantys sunkiai suprantamame vizualiniame pasaulyje? Natūrali interneto ateitis? O gal dar vienas technologijų burbulas?

Dubajus pasuko link metavisatos centro

Šiuo metu niekas tiksliai negali atsakyti, kokia apimtimi metavisata įsitvirtins mūsų visuomenėje, kaip sparčiai plėtosis ir pritrauks kritinę vartotojų masę. Pavyzdžiui, šiandien jau niekas nebesistebi sparčiai populiarėjančiu skaitmeninės aprangos pasauliu, kuriame eksperimentuoja virtualios mados kūrėjai, o avatarai dėvi virtualius drabužius. Virtualus pasaulis siūlo galimybę prekiauti, mėgautis pramogomis, pakeisti aplinką, lankytis vakarėliuose ar muzikos koncertuose. Čia galima išbandyti dalykus, kurie realiame gyvenime nepasiekiami.

2021 m. lapkričio mėnesį virtualus žemės sklypas „Decenetraland“ platformoje įsigytas už rekordinę 2,43 mln. dolerių sumą. Platformos atstovų teigimu, kasdien ja naudojasi iki 8 tūkst. aktyvių naudotojų. Tai daug ar mažai? Kaip šie skaičiai keisis ateityje? Tai novatorių užgaida ar alternatyvaus pasaulio prototipas?

Lina Užienė
Lina Užienė

Neseniai ES populiarinimo tikslais Europos Komisija investavo 387 tūkst. eurų į vakarėlio metavisatoje surengimą, kuriuo susidomėjo, deja, vos penketas lankytojų.

Įmonės, organizacijos ir vyriausybės kuria skaitmenines metavisatos strategijas. Neseniai Dubajuje vykusioje metavisatos asamblėjoje aptarta vyriausybių lyderystė prisitaikant prie metavisatos. Asamblėjoje akcentuota, jog šalys, pirmosios pasirūpinusios tinkama infrastruktūra ir teisės aktais, ateityje ženkliai įtakos metavisatos plėtrą.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) lyderiai pabrėžė, jog tik pasiekta investicijų į metavisatą kritinė masė padarys technologiją ekonomiškesne, sumažins patekimo į rinką kliūtis, atvers galimybes dalyvauti visiems. Jų teigimu, Dubajus, kaip išskirtinių galimybių miestas, kažkada transformavosi iš jūrų uosto į oro uostą, o dabar išgyvena transformaciją iš oro uosto į virtualaus pasaulio uostą.

Liepos mėnesį JAE vyriausybė pristatė Dubajaus metavisatos strategiją, kuria siekiama sukurti 40 tūkst. darbo vietų ir per ateinančius penkis metus emyrato ekonomiką papildyti 4 mlrd. dolerių. Gegužės mėn. Dubajuje duris atvėrė metavisatos būstinė, tapusi pirmąja metavisatos veiklą reguliuojančia institucija.

Metavisata – ekonominė galimybė

Diskusijos apie metavisatą yra neišvengiamos 4-osios pramonės revoliucijos kontekste. Audito bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ teigimu, metavisata yra ekonominė galimybė, kurios vertė galimai siekia nuo 8 iki 13 trilijonų dolerių. Vis dėlto, ar tai yra mūsų kelias, kurį turėtume rinktis Europoje? JAE ekonominės transformacijos strategija visada orientavosi į naujoves ir tapo savotišku pasaulinės sėkmės receptu. Šiandien JAE aktyviai įsitraukę į virtualių mokėjimų, internetinių paslaugų, kibernetinio saugumo sistemos bei visos skaitmeninės infrastruktūros, įgalinsiančios metavisatą funkcionuoti, kūrimą. Aiškus lyderystės demonstravimas liudija tai, jog JAE nestokoja energijos, kokia prieš 25 metus Jungtinėse Amerikos Valstijose išsiskyrė Silicio slėnis. Tačiau ar šis pasaulinės praktikos pavyzdys yra tas, į kurį turėtume lygiuotis?

Pažvelgus į edukacijos industriją akivaizdu, jog šiandien remiamasi principu „digital first“. Naujausi „edtech“ sprendimai, pagrįsti metavisatos platformomis, šiandien matomi kaip panacėja, iš esmės pakeisianti universitetinį ir mokyklinį mokymąsi. Nemažai universitetų pasaulyje eksperimentuoja kurdami tokio pobūdžio sprendimus. Tačiau ar esame jiems pasiruošę? Kokią teisinę bazę, užtikrinančią asmens ir visuomenės saugumą, esame tam parengę? Įspūdį iš pirmo žvilgsnio keliantys technologiniai sprendimai nėra paprastai perkeliami į gyvenimą.

Metavisatos galimybes ekspertai vertina kaip didžiules. Įmonės kuria programas, produktus ir paslaugas metavisatai plėtoti. Metavisatos idėja gyvena verslas, edukacijos, pramogų industrijos ir kiti sektoriai. Tačiau šis technologinis fenomenas turi ir savo tamsiąją, iššūkių nestokojančią pusę, kuriems įveikti mažų mažiausiai prireiks laiko.

Kelia ir klausimų

Būtina adekvačiai vertinti šios technologijos poveikį visuomenei, ypač jaunajai kartai bei fizinei mūsų sveikatai. Stebėdami metavisatos vystymąsi, turime suprasti, jog valandų valandos, praleistos „prilipus prie ekranų“, tik ilgės. Virtualiame pasaulyje kils ir privatumo užtikrinimo bei nuosavybės apsaugos iššūkių.

Pavyzdžiui, akių stebėjimo technologija, įdiegta VR akiniuose, šiandien matoma kaip rinkodaros specialistų svajonė. Visgi tai kelia didelį susirūpinimą privatumo požiūriu. Privačių emocijų ir fizinių reakcijų stebėsena įspūdinga tik iš pirmo žvilgsnio. Metavisatoje ji intensyvės ir taps labiau invazinė. Didžiuliai kiekiai įmonių surinktų duomenų bus naudojami įvairiais tikslais ir reikalaus priežiūros.

Nemažiau aktualus klausimas – vaikų apsauga metavisatoje. Sekti vaikų elgesį joje bus dar sudėtingiau. Gana plačiai diskutuojama apie tokį reiškinį, kaip virtualios realybės „pagirios“, bei nuolatinio judėjimo tarp fizinio ir virtualaus pasaulio poveikį žmogaus emocinei sveikatai. Priklausomybė nuo interneto ir žaidimų jau šiandien yra didelė problema tiek vaikams, tiek suaugusiems. Metavisatos atveju tai tik intensyvės.

Techniškai atsiranda erdvės naujoms nusikalstamumo formoms, smurtiniams veiksmams, asmens tapatybės nusavinimui. Tokiomis aplinkybėmis kyla pavojus, jog jūsų virtualus asmeninis pasaulis gali būti sugriautas. Būtina rasti sprendimus, apsaugančius nuo tokių aplinkybių. O kur dar nelygios prieigos prie metavisatos galimybės. Dėl brangių technologijų poreikio mažiau išsivysčiusiose šalyse metavisata bus prieinam ne visiems.

Brandžios demokratijos visuomenėse keliamas ir metavisatos „oligarchizacijos“ klausimas. Vargu, ar demokratijos principų užtikrinimas yra prioritetinis klausimas metavisatos kūrėjams.

Analizuojami naujausi reiškiniai

Pažvelgus giliau, akivaizdu, kad atsiveriantis naujas ekonominis, socialinis, edukacinis potencialas – tai tik viena medalio pusė. Įmonės ir organizacijos, pradėdamos eksperimentuoti, turėtų gerai įsivertinti savo veiksmus ir galimas rizikas. Metavisatos vystymosi stadija dar kol kas labai ankstyva. Bet laukti jos brandos, neišnaudojant atsiveriančių galimybių, taip pat ne išeitis.

Galimų sprendimų ir išeičių kartu su bendraminčiais ieškome ir Naujajame Paryžiaus Klube, kurio nare esu jau keletą metų. Šiemet buvau pakviesta prisijungti prie šios organizacijos valdybos. Organizuodami tarptautinio lygmens ekspertų apvalaus stalo diskusijas, inicijuojame viešą diskursą apie naujausių reiškinių poveikį ekonomikai ir visuomenei, siekiame atskleisti teigiamus ir neigiamus ateities pokyčių aspektus, padėti sprendimus priimančioms interesų grupėms įsivertinti rizikas.

Vyriausybės, skeptiškos metavisatos technologijų atžvilgiu, neretai renkasi neutralią poziciją ir laukia globalesnių reguliavimo sprendimų. Tačiau negalime būti tikri, jog jau rytoj įmonės, organizacijos ar technologijų startuoliai nepasiteiraus apie savo veikimo galimybes, sąlygas ir teisinį reguliavimą. Turime būti išdiskutavę savo strateginius pasirinkimus Europoje bei pasiruošę visiems galimiems technologijų raidos scenarijams.

Universitetinio mokymosi kontekste būtina matyti visumą. Pavienių edukacinių sprendimų perkėlimas į virtualią erdvę nėra tapatus pilnaverčiam mokymuisi metavisatoje. Svarbu aiškiai suprasti prisitaikymo prie virtualaus pasaulio tikslus ir prioritetus, idant priimtume savalaikius, darnius ir universitetus iš esmės stiprinančius ateities mokymosi sprendimus.