Mantas Vilkas: ar skaitmeninės inovacijos lemia konkurencinį pranašumą? Tikrai ne.

Mantas Vilkas, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius

Lietuvoje atliktas išsamus „Lean“ metodų, skaitmeninių inovacijų ir skaitmeninių paslaugų tyrimas atskleidė, kad šalies įmonėms konkurencinį pranašumą gali sukurti tik vis dar retos skaitmeninės paslaugos. Tuo tarpu išteklių mažinimu ir efektyvumo didinimu paremta „Lean“ metodologija bei skaitmeninės inovacijos jau yra paplitę plačiai, todėl jų taikymas padeda tik neiškristi iš žaidimo aikštelės.

Įmonės diegia „Lean“ metodus, taiko skaitmenines inovacijas ir paslaugas siekdamos konkurencinio pranašumo. Tačiau jei šios inovacijos plačiai paplinta, jas diegiančios įmonės nebeįgyja konkurencinio pranašumo, bet ir neatsilieka konkurencinėje kovoje.

Pagal Jay B. Barney pasiūlytą konkurencinio pranašumo modelį, Lean metodai, skaitmeninės inovacijos ir paslaugos suteikia tvarų konkurencinį pranašumą, kai atitinka tris sąlygas: yra vertingos, retos ir sunkiai imituojamos.

Vertingos priemonės, inovacijos, paslaugos padidina įmonės produktų patrauklumą arba sumažina jų kainą. Jos yra retos, kai apie jas mažai žinoma, sunku įsigyti reikalingos programinės įrangos ir konsultacinių paslaugų.

Šios inovacijos sunkiai imituojamos, kai yra didelė tikimybė, kad jas nusprendusi įsidiegti įmonė susidurs su sunkumais. Jei inovacijos yra vertingos, retos bet nesunkiai imituojamos – įmonė užsitikrins laikiną konkurencinį pranašumą, kol konkurentams pavys jas nukopijuoti.

Galiausiai jei inovacijos yra vertingos, bet plačiai paplitusios, įmonė tegali savo pasiekimais susilyginti su konkurentais. Jei vertingos organizacinės inovacijos netaikomos, nors yra plačiai paplitę, įmonės veiklos pasiekimais yra prastesni nei vidutiniai.

Ištirta 200 Lietuvos įmonių

Lietuvoje 2018 m. atliktas išsamus „Lean“ metodų, skaitmeninių inovacijų ir paslaugų paplitimo tyrimas taikant unifikuotą Europos gamybos įmonių tyrimo metodiką. Apklausta du šimtai gamybos įmonių turinčių daugiau nei dvidešimt darbuotojų, kurios tolygiai pasiskirstę per pagrindinius sektorius ir Lietuvos regionus.

„Lean“ metodai gana plačiai paplitę tarp Lietuvos įmonių. Dalį „Lean“ metodų, tokių kaip standartizuotas procedūras ir instrukcijas, prevencinę įrenginių priežiūrą, darbuotojų įtraukimą į tobulinimą taiko per du trečdalius įmonių. Daugelį metodų taiko per trečdalį ir daugiau įmonių.

Skaitmeninės inovacijos Lietuvoje paplitusios ženkliai mažiau. Programinę įrangą gamybos planavimui taiko 43 proc. įmonių. Visos kitos inovacijos taikomos dar rečiau. 4,8 % pasitelkia 3D spausdinimą bandomiesiems pavyzdžiams bei produktų komponentams gaminti. Tik 1,8% įmonių eksperimentuoja su bendradarbiausiančiais ir mobiliais robotais.

Skaitmeninės paslaugos ir į paslaugas orientuoti verslo modeliai Lietuvoje taikomi retai. Paslaugomis grįstus verslo modelius kai klientas moka už pagamintos su gamintojo įranga produkcijos kiekį, perima priežiūros valdymo veiklas ar vykdo savo produktų nuomą vidutiniškai taiko 8 proc. įmonių. Kitas skaitmenines paslaugas vidutiniškai teikia 9 proc. įmonių. Lyginant su lean metodais ir skaitmeninėmis inovacijomis jų paplitimas yra ženkliai mažesnis.

Lean metodai ir skaitmeninės inovacijos padeda neatsilikti

„Lean“ metodai ir skaitmeninės inovacijos yra vertingos, nes gali sumažinti produktų kainą, leidžia suvaldyti didesnę jos įvairovę, pagreitinti pristatymą. Tačiau „Lean“ metodai Lietuvoje paplitę plačiai. Skaitmeninės inovacijos vis dar taikomos rečiau, tačiau daugelį jų taiko ketvirtis ir daugiau Lietuvos įmonių.

Be to, „Lean“ konsultacijas, programinę įrangą procesams valdyti galima lengvai įsigyti rinkoje. Todėl Lean metodai ir  skaitmeninės inovacijos jau nesuteikia konkurencinio pranašumo. Kadangi jie vis dar vertingi, jų netaikymas lemia konkurencinį atsilikimą ir žemesnius nei vidutinius įmonės veiklos rezultatus.

 Pranašumą suteikia tik skaitmeninės paslaugos

Tuo tarpu skaitmeninės paslaugos ir paslaugomis grįsti verslo modeliai vis dar mažai paplitę. Jos gali ženkliai padidinti kliento gaunamą naudą. Paslaugomis grįsti verslo modeliai, kai klientas gauna įrenginį, tačiau moka ne už jį patį, o tik už juo per mėnesį pagamintą produkciją, gali būti labai naudingi įmonėms, kurių produkcijos paklausa smarkiai svyruoja.

Be to, tokia prieiga leidžia sumažinti įrenginių priežiūros sąnaudas, nes nereikia turėti atsarginių dalių bei remonto personalo. Produktus prijungus prie tinklo atsiskleidžia skaitmeninių produktus papildančių paslaugų potencialas. Jos padeda produktus valdyti nuotoliniu būdu.

Nuotolinė produktų būklės stebėsena leidžia užkirsti kelią potencialiems gedimams. Paslaugomis grįsti verslo modeliai ir skaitmeninė paslaugos nėra lengvai imituojamos. Jos reikalauja įmonių išvystytų duomenų analitikos, į rezultatus orientuotų pardavimų gebėjimų.

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus skaitmeninės paslaugos yra vertingos, retos bei sunkiai imituojamos todėl jos gali sudaryti prielaidas laikinam ar tvariam konkurenciniam pranašumui Lietuvos kontekste