Dažnas lietuvis pasvajoja apie gyvenimą užmiestyje ar nedideliame miestelyje, tačiau šią idilę apniaukia pasvarstymai apie ilgą kelionę iš namų į biurą didmiesčio centre, o darbą regionuose rasti gana sudėtinga. Nepaisant to, kad susisiekimas gerėja ir atsiranda daugiau bei greitesnių būdų keliauti, jaunesni žmonės patogumo ir ekonominiais sumetimais vis dar dažniau renkasi gyventi mieste negu regione.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bene kasmet pastebima tendencija, kad regionai traukiasi dėl gyventojų netenkinančių darbo sąlygų, tuo tarpu didmiesčiuose gyventojų skaičius nuolat auga.
Siekiant didinti regionų verslumą bei kurti konkurencingas sąlygas mažesniuose miesteliuose, dažnai atsisukama į verslo atstovus, iš kurių tikimasi, kad filialas mažesniame mieste padidins bendrą Lietuvos statistiką, tačiau, pasak ekspertų, realybė šiek tiek kitokia.
Regionų verslumas nėra tik verslo reikalas
Šiaurės Amerikoje matomi efektyvūs pavyzdžiai demonstruoja, kad regionų plėtrai prasmingas ne tik naujų darbo, bet ir gyvenamųjų vietų kūrimas. Pavyzdžiui, JAV, Marketės miestelyje, buvo pasirinkta kurti naujas gyvenamąsias vietas – suinteresuotoms šeimoms nemokamai dalinami žemės sklypai statytis namus.
Anot vietinės valdžios, žmones siekiama pritraukti čia gyventi, o darbo paieškos – jų asmeninis pasirinkimas.
Nors Lietuvos kontekste tokia regionų auginimo strategija skamba kiek utopiškai, iš jos galima nemažai pasimokyti. Mažesni miestai, mėgindami pritraukti daugiau gyventojų, dažniausiai atsisuka į privačias įmones, kad pastarosios čia kurtų darbo vietas, kurios turėtų pritraukti naujus gyventojus. Tačiau pasak V. Kumpikaitės-Valiūnienės, regionai ir verslas turėtų bendradarbiauti.
Ji teigia, kad verslui itin naudinga kurtis ten, kur ruošiami būsimieji specialistai, o tai didina mažesnių miestelių, kur tokie specialistai rengiami, šansus išlaikyti nuolatinius gyventojus. Baigus studijas, profesinių ir aukštųjų mokyklų absolventams lengviau apsispręsti likti, kadangi turės daugiau šansų gauti darbą greta įsikūrusiame versle.
Savo ruožtu taip ir pasielgė žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“. Įsikūręs Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kooperatyvas pritraukia ne tik Kaune, tačiau ir gretimose vietovėse gyvenančius darbuotojus. „Pas mus dirba specialistai iš Jonavos, Alytaus, Ukmergės, kitų miestelių. Yra darbuotojų, kurie atvyksta net iš Vilniaus“, – dalinasi „Pienas LT“ vadovas.
Anot Manto Rudaičio, žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ generalinio direktoriaus, jų įmonės atveju, reikalingi aukštos kvalifikacijos inžinieriai, laborantai ir technologai, tad būtų neteisinga teigti, jog tik didmiesčių centruose įsikūrusioms įmonėms reikalingi itin kvalifikuoti darbuotojai.
„Atstumas šiais laikas turi vis mažesnę reikšmę ieškant specialistų, kadangi susisiekimo galimybių vis daugėja, o ir verslas supranta, kad profesionalai gyvena ne tik Vilniuje“, – teigia M. Rudaitis.
Didmiesčiuose paprastai siūlomi didesni atlyginimai
KTU žmogiškųjų išteklių valdymo specialistė, profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė pastebi, kad jaunimas aktyviau renkasi darbą ir gyvenimą didmiesčiuose dėl geriau išvystytų socialinių bei ekonominių rodiklių.
„Pavyzdžiui, Vilnius – tai sostinė. Vien tai dažnai imponuoja jaunam žmogui. Ten daugiau veiklos, „verda“ gyvenimas, o ir darbo užmokesčio skirtumai akivaizdūs“, – sako ji.
Anot jos, statistika negailestinga ir demonstruoja ryškias nelygybes tarp miestų ir regionų – Lietuvos statistikos departamento duomenimis, I-ąjį šių metų ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis Vilniaus miesto savivaldybėje esančiose įmonėse buvo 1591,4 Eur, o mažiausias – Zarasų rajono savivaldybėje – 973,3 Eur.
Provincijoje neretai mokamas mažesnis darbo užmokestis lyginant su didmiesčiais, ypač Vilniumi. Tai susiję tiek su darbo vietų pasiūla ir darbo paklausa, tačiau profesorės teigimu, būtų neteisinga teigti, kad visos įmonės kuriasi tik didmiesčiuose, nors išties jų koncentracija ten didžiausia.
Tačiau ŽŪK „Pienas LT“ pasirinkimas kiek atitrūkti nuo miesto ir sukurti darbo vietų, prieinamų mažiau išvystytuose regionuose gyvenantiems, verčia įmones konkurentes didinti darbo užmokestį. Tai itin naudinga darbuotojams, kadangi sudaromos sąlygos ne tik laisviau rinktis savo gyvenamąją vietą, bet ir tikėtis gauti konkurencingą atlyginimą, paneigiantį liūdną šiandienos statistiką.
V. Kumpikaitė-Valiūnienė pabrėžia, kad tais atvejais, kai regionuose trūksta tam tikros srities specialistų, jiems gali būti pasiūlytas akivaizdžiai didesnis atlygis.
„Prisiminkime neseniai medijose viešintus atvejus apie gydytojų pritraukimą, susidarius jų trūkumui dėl COVID-19 pandemijos“, – pastebi ji.
Profesionalai reikalingi ne tik miestuose
„Pienas LT“ vadovo Manto Rudaičio teigimu, kiekviena įmonė, nepriklausomai nuo jos specifikos ir lokacijos, turėtų skatinti karjerą ir atlygio konkurencingumą. „Tai – verslo politikos dalis, ji neturi būti priklausoma nuo organizacijos įsikūrimo vietos“, – teigia jis.
Pasak „Pienas LT“ vadovo, kooperatyvas sudaro nemažai galimybių darbuotojams kelti savo kvalifikaciją ir kilti karjeros laiptais. „Vykdomas vadovų rezervo projektas, kuriuo metu ruošiame darbuotojus tapti vadovais“, – dalinasi M. Rudaitis. Toks požiūris sudaro plačias galimybes kelti kvalifikaciją specialistams, pasirinkusiems gyventi ne tik miestuose, bet ir už jų ribų, taip paneigiant nusistovėjusį požiūrį, kad karjeros siekti gali tik miestiečiai.
Profesorė V. Kumpikaitė-Valiūnienė pabrėžia, kad visuomet vertėtų įvertinti abi medalio puses: ir įžvelgti provincijos ypatumus, ir teikiamas galimybes.
„Darbo užmokestis neturėtų būti viską lemiantis faktorius – regionai gali pasiūlyti lėtesnį gyvenimo tempą, artimesnę gamtą ar net mažesnę konkurenciją tai pačiai darbo vietai“, – sako ji.
Didžiausia Baltijos šalyse studentų, absolventų ir įmonių atstovų kontaktų mugė – KTU „WANTed“ karjeros dienos 2020 – jau spalio 14 dieną. Šiemet renginys vyks virtualioje erdvėje, jo konferencija ir forumas bus tiesiogiai transliuojami portale LRT.lt
