KTU studentų galvose gimsta vis daugiau DI technologijomis grįstų sprendimų: geriausi apdovanoti 1 tūkst. eurų stipendijomis

„Anksčiau pamėginti sukurti kažką susijusio su DI rinkdavosi geriausi mūsų studentai. Šiuo metu DI iš susižavėjimo objekto, taip vadinamo hype‘o, tampa darbine priemone, įrankiu, kuris yra reikalingas kasdienių problemų sprendimui, išskirtinumui rinkoje pasiekti. Todėl, manau, kad studentų, rengiančių darbu, kuriuose nagrinėjamas DI taikymas, ateityje tik daugės“, – tikina KTU Informatikos fakulteto profesorius Tomas Blažauskas.

Tikslines stipendijas šiemet gavo šeši KTU Informatikos (IF), vienas Elektros ir elektronikos (EEF), du Ekonomikos ir verslo bei du Matematikos ir gamtos mokslų (MGMF) fakulteto absolventai. Konkursui paraiškas iš viso pateikė daugiau nei 30 universiteto studentų. Dešimt stipendijų atiteko vienuolikai studentų (vieną stipendiją pasidalino du kartu baigiamąjį projektą rengę studentai).

Įvertino DI poveikį  Europos darbo rinkai

Viena iš konkurso laimėtojų – KTU EVF magistrantė Ugnė Jurkutė – savo baigiamajame Ekonomikos studijų programos darbe „Dirbtinio intelekto poveikis darbo rinkos rodikliams“, analizavo, kaip DI plėtra veikia darbo rinkos rodiklius Europoje.

„Baigiamajame projekte pasirinkau nagrinėti DI, nes vis plačiau kalbama apie šią technologiją. Be to, auga pasiūla bei visuomenės susidomėjimas. Analizuojant mokslinius straipsnius pastebėjau, kad trūksta tyrimų apie DI poveikį ekonomikai Europoje, dėl to pasirinkau vertinti šį regioną. Vertinau aštuonių DI rodiklių poveikį penkiems darbo rinkos rodikliams“, – teigia U. Jurkutė.

Visais laikais atsirandant naujoms technologijoms visuomenėje sklido baimės dėl to, kaip jos paveiks darbo rinką. DI taikymui augant, pradedama vis daugiau kalbėti apie tai, kas bus toliau darbo rinkoje ir ką reiktų daryti, kad darbo rinka nenukentėtų ir visuomenė bei ekonomika gautų daugiausiai naudos iš DI plėtros.

„Atliktas tyrimas parodė, kad DI plėtros poveikio darbo rinkai negalima vertinti vienareikšmiškai: kai kuriuos darbo rinkos rodiklius DI plėtra veikia teigiamai, kitus – neigiamai. Dėl to svarbu skatinti visuomenę išmokti naudotis DI produktais, nes šios technologijos gali ne tik pakeisti, bet ir papildyti specialistų darbą tokiu būdu padidinant našumą“, – tikina KTU EVF magistrantė.

Ji įsitikinusi, kad rinkoje išliks tie specialistai, kurie sugebės prisitaikyti prie DI technologijų plėtros sukeltų pokyčių.

„Svarbu, kad būtų remiamos galimybės persikvalifikuoti. Atliktas tyrimas parodė, jog augantis DI kursų skaičius skatina vidutinio atlyginimo augimą (kadangi DI specialistų atlyginimas yra aukštesnis už vidutinį), taip pat nedarbo lygio mažėjimą ir darbo našumo lygio augimą“, – sako U. Jurkutė.

Mergina tikina, kad laimėta stipendija – motyvuojanti priemonė. Dalį stipendijos ji ketina skirti knygoms apie DI įsigijimui.

„Likusius pinigus panaudosiu sporto veikloms. Noriu išmokti kaituoti, nes po daugybės valandų sėdint prie kompiuterio ir rašant, geriausias poilsis man – sportas“, – teigia KTU EVF magistrantė.

Tyrė neuroninių tinklų efektyvumą

Stipendiją taip pat laimėjęs KTU MGMF Didžiųjų verslo duomenų analitikos magistrantas Kazimieras Buškus tikina, kad didžiulis mašininio mokymosi metodų potencialas, ypač gilusis mokymasis ir konvoliuciniai neuroniniai tinklai, jį žavėjo visą akademinę kelionę.

„Šia sritimi aktyviai pradėjau domėtis antraisiais bakalauro studijų metais: ieškojau galimybių tyrinėti ir pritaikyti šias metodikas realaus pasaulio problemoms spręsti. Studijų laikotarpiu turėjau galimybę dalyvauti „Demersal“ projekte, kurio tikslas buvo panaudoti mašininio mokymosi algoritmus jūros dugno transektų analizei“, – sako K. Buškus.

Apgintame magistro baigiamajame projekte „Giliojo mokymosi modelių sujungimas vaizdams segmentuoti“ magistrantas daugiausia dėmesio skyrė semantinio segmentavimo problematikai. Jis tyrė giliųjų konvoliucinių neuroninių tinklų modelių efektyvumą, panaudojant modelių ansambliavimo bei distiliavimo technikas.

„Darbo metu turėjau galimybę susipažinti su svarbiausia šių sričių literatūra bei naudojamomis technologijomis ir metodikomis, universiteto suteiktų resursų pagalba mokyti įvairius semantinio segmentavimo modelius, palyginti vienalypių ir daugialypių modelių ansamblių efektyvumą, panaudoti žinių distiliavimo techniką“, – pasakoja Kazimieras.

Anot jo, dirbtiniam intelektui, taip pat ir semantiniam segmentavimui, vis plačiau naudojamiems daugelyje sričių – nuo žemės ūkio iki mažmeninės drabužių prekybos – svarbu rasti balansą tarp modelių efektyvumo ir našumo.

„Baigiamajame darbe atlikti eksperimentai efektyvinant modelius ansambliavimu bei jų našumą didinant žinių distiliavimo technikomis maža dalimi prisideda prie metodikų taikymo vystymo“, – teigia KTU MGMF magistrantas. Gautą stipendiją jis planuoja skirti investicijoms į skaičiavimo resursų pajėgumus.

Sukurtas sprendimas leis prognozuoti kompiuterio našumą

KTU IF profesoriaus T. Blažausko vadovaujami Programų sistemų bakalaurai Laurynas Aleksiūnas ir Justas Urbonas taip pat gali džiaugtis laimėta 1 tūkst. eurų stipendija. Jie rengė baigiamąjį projektą tema „Kompiuterių komponentų parinkimo portalas „HowManyFPS“.

„Tai studentų idėja, jų asmeninis ir labai mylimas projektas. Studentai į šį projektą investavo daug daugiau nei oficialiai skirta bakalaurinio darbo darymui – ne tik laiko, bet ir asmeninių lėšų. Dėl to pasiektas toks geras rezultatas. Tai profesionalus darbas, kur modernios technologijos ir dirbtinis intelektas panaudojamas realių uždavinių sprendimui – toks yra šio projekto išskirtinumas“, – sako T. Blažauskas.

Studentų sukurtas portalas leidžia virtualiai surinkti kompiuterį numatyto biudžeto ribose ir įvertinti, kaip greitai šiame kompiuteryje veiks populiarūs žaidimai su skirtingais nustatymais.

„Kadangi kompiuterio komponentų įvairovė itin didelė, DI leidžia prognozuoti kompiuterio našumą. Kitaip sakant – leidžia pirkėjams iš anksto pamatyti ar perkamas kompiuteris atitiks jų lūkesčius“, – teigia KTU IF profesorius T. Blažauskas.

Visi konkursui pateikti studentų baigiamieji projektai buvo vertinami atsižvelgiant į temos aktualumą, inovatyvumą ir realų pritaikomumą rinkoje – tai vieni svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos komisija atrinko geriausius projektus.

Šiemet nugalėtojams išrinkti buvo sudaryta dirbtinio intelekto taikymo temą nagrinėjanti vertinimo komisija, kurią sudarė KTU studijų prorektorius Jonas Čeponis, Dirbtinio intelekto centro vadovė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė, IF docentas Andrius Kriščiūnas, EEF docentas Arūnas Lipnickas, EVF lektorė Elena Vitkauskaitė ir docentė Ineta Žičkutė, SHMMF docentas Nerijus Čepulis, IF profesorius Evaldas Vaičiukynas ir MGMF docentas Tomas Iešmantas.