KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) mokslininkių atliktas tyrimas patvirtina, kad svarbiausiu sveikos gyvensenos požymiu Lietuvoje išlieka fizinė sveikata. Tuo įsitikinę 95 proc. tyrimo dalyvių. O kokia situacija yra kitose sveiko gyvenimo būdo srityse?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmogaus sveikata 50 proc. priklauso nuo jo paties, t.y. pasirinktos gyvensenos bei elgsenos. Kur kas mažesnis vaidmuo atitenka aplinkai ar medicinos pagalbai.
Kaip mes šią galimybę išnaudojame ir kokios sveiko gyvenimo būdo praktikos labiausiai pasireiškia Lietuvos gyventojų tarpe? Į šį klausimą atsakymo ieškojo Kauno technologijos universiteto (KTU) EVF tyrėjų komanda – profesorės Jūratė Banytė, Žaneta Piligrimienė, docentės Aistė Dovalienė, Agnė Gadeikienė bei tyrėja Eglė Vaičiukynaitė.
Pasak tyrimui vadovavusios KTU EVF profesorės J. Banytės, globalią viešosios sveikatos krizę sukėlusi COVID-19 pandemija tapo realaus laiko eksperimentu visiems – sprendimų priėmėjams, verslams ir vartotojams.
„Vienas iš kritinių vartotojų elgsenos veiksnių, kuriam artimiausią dešimtmetį prognozuojamas rinkas keičiančio veiksnio vaidmuo, yra gera savijauta. O ji tiesiogiai susijusi su mūsų gyvenimo būdu“, – sako KTU profesorė.
Jos teigimu, ilgalaikį pasikeitusių gyvenimo būdo sąlygų reikšmingumą iškelia naujausios, 2021 m. globalių vartotojų elgsenos tendencijos. Pastarosios akcentuoja pasikeitusį vartotojų supratimą apie save, savo aplinką ir labiau subalansuoto gyvenimo siekį.
Išskirtinio dėmesio šiame kontekste sulaukia psichinė arba mentalinė sveikata. Praėjusių metų „Euromonitor International“ duomenimis, daugiau nei 60 proc. pasaulio respondentų teigia, kad ji yra esminis geros savijautos ir sveiko gyvenimo būdo rodiklis. Todėl KTU tyrėjams buvo įdomu sužinoti, kaip šį rezultatą atliepia Lietuvos gyventojų nuomonė.
Nepaisant gerai žinomų sveiko gyvenimo būdo dedamųjų, pavyzdžiui, fizinio aktyvumo ar subalansuotos mitybos, holistinė sveiko gyvenimo būdo samprata apima fizinę, psichinę, emocinę, socialinę, dvasinę bei intelektualinę sveikatą.
Kai kurių tyrėjų teigimu, sveikas gyvenimo būdas atspindi ir su tvarumu susijusias praktikas, t. y. vartotojų aplinkosaugines bei socialines nuostatas ir elgsenos modelius.
„Mūsų komandos atliktame sveiko gyvenimo būdo tyrime adaptuoti skirtingas sveikatos sritis reprezentuojantys plačiai mokslininkų pripažintos LOHAS (angl. Lifestyle of health and sustainability) skalės teiginiai“, – pažymi profesorė J. Banytė.
Iš tyrime apklaustų 645 Lietuvos gyventojų net 95 proc. fizinę sveikatą nurodė kaip vieną iš svarbiausių sveikos gyvensenos aspektų.
Daugiau nei pusė respondentų sveiko gyvenimo būdo pasireiškimą siejo su psichine (67 proc.) bei emocine (63 proc.) sveikata. Tuo tarpu mažiausiai sveikos gyvensenos praktikos atliepia socialinės (14 proc. respondentų) bei intelektualinės (vos 6 proc. apklaustųjų) sveikatos sritis.
Apibendrinant apklausos dalyvių pasirinkimus, formuojasi nuomonė, kad sveika gyvensena, visų pirma, yra sveika aplinka, tvarumo charakteristikas atitinkantis būstas, sveika mityba, didesnis fizinis aktyvumas bei „gerų darbų darymas“.
Anot KTU EVF tyrėjų, šio tyrimo rezultatai rodo ir tarp Lietuvos gyventojų dominuojančias vartojimo elgsenos tendencijas, tokias kaip sveikesnių maisto produktų pirkimas, sporto įrangos ir namų apyvokos prekių įsigijimas.
Sveikesnių maisto produktų vartojimo ir fizinio aktyvumo svarbą patvirtina ir 2021 m. pavasarį „Rimi Lietuva“ užsakymu medijų agentūros „Havas Media Group“ atlikto tyrimo rezultatai.
„Remiantis „FedEx“ 2021 m. prekybos tendencijų prognozėmis, namų sporto įrangos ir kitų gyvenimo gerovės prekių pardavimo augimas turėtų išlikti iki 2025 m.”, – pasakoja KTU EVF tyrėja E. Vaičiukynaitė.
KTU mokslininkės, komentuodamos tyrimo rezultatus teigia, kad Lietuvos gyventojų sveiko gyvenimo būdo tyrime dalyvavo 60,6 proc. moterų ir 39,4 proc. vyrų.
Be to, apklaustųjų charakteristikos atspindėjo skirtingų amžiaus grupių respondentų nuomonę, nes beveik po trečdalį respondentų atstovavo 30–44 metų (29,1 proc.), 45–60 metų (29,8 proc.) ir 60+ metų (26 proc.) amžiaus grupes, o 15,01 proc. sudarė jaunesni nei 30 metų amžiaus respondentai.
Analizuojant su fizine sveikata susijusias Lietuvos gyventojų nuostatas ir elgseną, nustatyta, kad vyrai ir moterys fizinę sveikatą labiausiai sieja su trimis aspektais – susilaikymu nuo alkoholio ir tabako vartojimo, maisto su žalingomis sveikatai cheminėmis medžiagomis vengimu bei vitaminų ir maisto papildų vartojimu.
Tam tikra takoskyra identifikuojama vyrų ir moterų pasirinkimuose, nes vyrų nuomone, fizinė sveikata neatsiejama nuo aktyvios fizinės veiklos (sporto), o moterys labiausiai orientuotos į palankaus sveikatai kūno svorio išlaikymą. Tikėtina, kad šiuo atveju didesnis dėmesys skiriamas mitybos įpročiams.
„Be to, tyrimo rezultatai atskleidžia, kad savo sveikatos rodiklių monitoringas, pavyzdžiui, širdies pulso sekimas, pasitelkiant išmanųjį laikrodį, apyrankę ar kitus įrenginius, ir kita sveikatos būklės prevencijai priskiriama veikla (lankymasis pas gydytoją pasitikrinti sveikatos) yra atskira ir ganėtinai svarbi fizinės sveikatos dalis“, – pastebi KTU EVF docentė A. Gadeikienė.
Daugelis respondentų pažymi, kad emocinei sveikatai palaikyti ypač svarbu į gyvenimą ir kitus aspektus žvelgti iš teigiamos pusės, kontroliuoti savo emocijas ir dažniau „ką nors daryti savo malonumui“.
Šie tyrimo rezultatai būdingi visų amžiaus grupių atstovams. Tuo tarpu psichinė sveikata charakterizuojama streso ir nerimo lygio mažinimo, patiriamo streso kontrolės, reguliaraus miego ir poilsio režimo bei kasdieninėmis atsipalaidavimo veiklomis.
„Šie rezultatai komunikuoja Lietuvos gyventojų sąmoningumą emocinės ir psichinės sveikatos atžvilgiu, tačiau tik nedaugelis respondentų psichinę sveikatą palaiko specialiomis praktikomis ar atpalaiduojančiomis treniruotėmis, joga. Šie rezultatai sufleruoja, kad paslaugų, sietinų su emocinės ir psichinės sveikatos puoselėjimu, poreikis rinkoje ateityje turėtų išaugti“, – tyrimo rezultatus komentuoja KTU tyrėja E. Vaičiukynaitė.
Kitos trys sveikos gyvensenos sritys – socialinė, intelektualinė ir dvasinė sveikata – respondentų nuomone, yra mažiau svarbios. Aptariant socialinės sveikatos atributus, pastebima, kad Lietuvos gyventojams svarbu palaikyti prasmingus socialinius ryšius su šeimos nariais, draugais, kolegomis bei kitais žmonėmis.
Be to, socialinės sveikatos sritį atliepiantys apklausos rezultatai demonstruoja, kad Lietuvos gyventojų įsitraukimas į socialines, bendruomenines ar savanorystės veiklas, skirtas mažinti socialinę atskirtį ir skurdą, yra pakankamai žemas.
Docentė A. Gadeikienė pabrėžia, kad aptartų atributų raiška tarp skirtingų amžiaus grupių respondentų yra panaši. Nepaisant to, kad asmenys nurodo savo siekį būti vertingais ir pilietiškais visuomenės nariais, tačiau greičiausiai jie įsitraukia į kitokio pobūdžio iniciatyvas.
Kalbėdama apie intelektualinės sveikatos sritį, KTU profesorė J. Banytė akcentuoja nors ir ne stipriai išreikštas, tačiau pozityvias Lietuvos gyventojų nuostatas bei elgsenos formas.
Pavyzdžiui, dauguma respondentų teigia, jog užsiima saviugda ir siekiu tobulėti, mėgsta intelektualius iššūkius, dalinasi gerąja patirtimi bei žiniomis su kitais. Tai vienareikšmiškai prisideda prie kritinių sveiko gyvenimo būdo praktikų formavimosi.
Tuo tarpu dvasinei sveikatai, siejamai su asmeniniais apmąstymais, meditacija ar malda, lietuviai kol kas skiria mažiausią dėmesį ir nelaiko jos svarbia sveiko gyvenimo būdo dedamąja. Tikėtina, kad tokį respondentų vertinimą galima paaiškinti tuo, kad įvairiapusės sveikatos samprata, jos tausojimo bei stiprinimo politika Lietuvoje yra gana naujas reiškinys.
Pasak E. Vaičiukynaitės, įdomu pastebėti, kad mokslininkų nuomonės diskutuojant apie dvasingumo reikšmę, išsiskiria. Vieni teigia, kad dvasingumas yra vienas iš „užslėptų“ veiksnių, lemiančių asmens sveikatą ir gerovę, o kiti laikosi nuostatos, kad jis nieko bendro su minėtomis gyvensenos sritimis neturi.
„Kaip dvasingumas susijęs su geresne asmens psichine sveikata bei gerove, jau aiškinamasi tarpdisciplininiuose tyrimuose, kurie įgauna vis didesnį pagreitį“, – akcentuoja tyrėja E. Vaičiukynaitė.
Mokslinį tyrimą atliko KTU EVF tyrėjų komanda – profesorės Jūratė Banytė ir Žaneta Piligrimienė, docentės Aistė Dovalienė ir Agnė Gadeikienė bei tyrėja Eglė Vaičiukynaitė pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) finansuojamą projektą (Nr. S-MIP-20-10).
