KTU mokslininkų tyrimas apie internetines bendruomenes: kodėl jos vertos pacientų laiko?

Mokslas žiniasklaidai | 2022-09-12

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Inovacijų ir antreprenerystės mokslo grupės tyrėja docentė Vestina Vainauskienė

Tyrimų duomenimis, iki Covid-19 pasaulinės pandemijos, 90 proc. pacientų ieškojo su sveikata susijusios informacijos populiariose socialiniuose tinkluose. 92 proc. pacientų įvardino, kad socialiniuose tinkluose veikiančios pacientų bendruomenės turi įtakos sprendimų, susijusių su sveikata, priėmimui. 4 iš 10 pacientų dalinosi su sveikata susijusia informacija socialinių tinklų uždarose grupėse ir privačiuose internetiniuose pokalbiuose. Kodėl pacientai ieško medicininės informacijos socialiniuose tinkluose? Ar ir toliau tai darys? Kokius iššūkius kelia sveikatos priežiūros skaitmenizavimas?

Sveikata 4.0 revoliucijos kontekste kuriamos ir diegiamos pažangiausios sveikatos priežiūros technologijos, o pasaulinė pandemija dar labiau išryškino virtualaus bendravimo ir žinių dalinimosi socialiniuose tinkluose reikšmę tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros sistemoms.

Vestina Vainauskienė KTU
Vestina Vainauskienė

Šių dviejų transformuojančių pokyčių sandūroje, fizinį sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų bendravimą, kaip pagrindinę lėtinių ligų stebėjimo ir valdymo formą keičia sąveika per skaitmenines sveikatos technologijas.

Socialinių santykių svarba

Numatoma, kad artimiausius penkerius metus sveikatos priežiūros modelis dar toliau nukryps nuo „čia ir dabar“ sveikatos priežiūros valdymo ir koncentruosis į tęstinį sveikatos priežiūros procesą palaikomą technologijų. O fizinį sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų bendravimą pakeis skaitmeninės sveikatos technologijos – t.y. pacientų bendravimas „su programėle“ ir pacientų stebėjimas bei diagnostika nuotoliniu būdu.

Būtent todėl sveikatos technologijų kūrėjai didžiausią dėmesį skiria radikalioms skaitmeninėms sveikatos technologijoms, orientuotoms į sveikatos priežiūros specialistų palaikymą, mažinant jų darbo apkrovas ir nukreipiant pacientus į kiek įmanoma savarankišką savipriežiūrą standartinėse situacijose, naudojant e. sveikatos sistemas, telemediciną, sveikatos parametrus fiksuojančios programėles ir kt.

Taigi sveikatos priežiūros sistemų skaitmenizavimas sąlygoja, kad tiesioginis paciento ir gydytojo bendravimas bei socialinių santykių su kitais pacientais vystymas tarsi tampa nereikšmingas ir nepalaikomas.

Tuo tarpu socialinių santykių svarba ir teigiamas efektas, ypač lėtinės ligos prevencijai ir gydymui, yra pagrįstas įvairiais tyrimais. Bendraudami su gydytojais ir kitais sergančiaisiais, pacientai gauna tiesioginį emocinį ir informacinį palaikymą, patiria mažesnį socialinės izoliacijos dėl savo lėtinės ligos jausmą, jaučiasi labiau pasitikintys savimi priimdami su sveikata susijusius sprendimus, o visą tai sąlygoja geresnę jų gyvenimo kokybę.

Taigi lėtinėmis ligomis sergantys pacientai ieško medicininės informacijos socaliniuose tinkluose, nes tokiu būdu patenkina vis labiau nykstančių socialinių santykių ir priklausymo bendruomenei poreikius.

Žinių dalinimosi ir bendravimo platformos

Internetinių lėtinėmis ligomis sergančių pacientų bendruomenių, kurios Lietuvoje dažniausiai buriasi „Facebook“ platformoje, reikšmę ir svarbą išryškina tai, kad jos patenkina socialinių santykių palaikymo poreikį. Pacientai, turėdami galimybę 24/7 pasiekti bendruomenenę ir komunikuoti su tą patį skausmą, stresą ir ligos eigą patiriančiais kitais pacientais patenkina alturuizmo, socialinio palaikymo ir empatijos poreikius, padeda jiems savo žiniomis bei patirtimi ir tuo pačiu gauna naujų žinių bei gerina savo gyvenimo, sergant lėtine liga, kokybę.

Šios internetinės bendruomenės suteikia prieinamą būdą dalintis turimomis žiniomis. Pacientai dalindamiesi žiniomis iš kitų benduomenės narių gauna jų žinojimą išplečiančią informaciją. Tokiu būdu žinios „auginamos“ ir didina bendruomenėje veikiančių pacientų galimybes adekvačiai savipriežiūrai kasdieniniame gyvenime.

Be to, jose sukaupiami vertingos informacijos ištekliai, kurie gali būti panaudojami pacientų gyvenimo gerovės sprendimams kurti – kas itin aktualu, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros sprendimus kuriantiems startuoliams.

Ateities iššūkiai

Sveikatos priežiūros skaitmenizavimo kontekste, internetinių pacientų bendruomenių svarba lėtinėmis ligomis sergančių pacientų kasdieniniame gyvenime augs.

KTU EVF Inovacijų ir antreprenerystės mokslo grupėje atliktas tyrimas, leido sudaryti ateities scenarijų modelius, kurie parodo, kad internetinių pacientų bendruomenių vystymasis ir veikimas yra neatsietas nuo kitų skaitmeninių sveikatos technologijų.

Šios bendruomenės taps nefunkcionuojančios tik tuo atveju, jei vystysis ateities scenarijus, kuriame dominuos radikalios sveikatos technologijos, užtikrinančios pacientų tiesioginę sąveiką tik su skaitmeniniais įrenginiais. Kituose scenarijuose, internetinės pacientų bendruomenės veiks kartu su kitomis skaitmeninėmis sveikatos technologijomis įvairiuose deriniuose, kaip pacientų savi-priežiūrą stimuliuojantis įrankis.

Šis rezultatas indikuoja internetinių sveikatos technologijų svarbą ir reikšmę sveikatos priežiūros sistemai, ir būtinybę jas palaikyti ir vystyti taip, kad jose pacientai galėtų rasti patikimą medicininę informaciją, užtikrinamą, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, profesionalaus, medicininį turinį išmanančio, moderatoriaus ar kitais pažangiais sprendimas.

Tačiau tam, kad būtų rasti efektyviausi sprendimai internetinių pacientų bendruomenių vystymui, visų pirma, suinteresuotiesiems sveikatos priežiūros sistema, svarbu spręsti vadybinius iššūkius, kylančius iš sveikatos priežiūros skaitmenizavimo:

  • Pacientų skaitmeninio raštingumo vystymas.
  • Skaitmeninių sveikatos technologijų tarpusavio sąveikos ir asimiliacijos su sveikatos priežiūros sistema užtikrinimas.
  • Galios balanso tarp paciento autonomiškumo, skaitmeninių sveikatos technologijų ir sveikatos priežiūros specialisto, kaip medicininio turinio eksperto, užtikrinimas.

Mokslinis tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.