Pereiti prie turinio
Raudoname fone baltos spalvos atversta knyga ir pieštukas su tekstu „4 Kokybiškas išsilavinimas“. Pavaizduotas švietimo prieinamumo ir kokybės tikslas.
Tamsiai vyšninės spalvos fone auganti grafiko linija virš trijų pastatų siluetų su tekstu „8 Deramas darbas ir ekonominis augimas“. Paveikslėlis perteikia tikslą skatinti produktyvų darbą ir ekonomiką.
Oranžiniame fone baltos spalvos pastatų piktograma, įskaitant namą, daugiabutį ir dangoraižį, su tekstu „11 Darnūs miestai ir bendruomenės“. Iliustruojamas siekis kurti saugias, įtraukes ir tvarias gyvenamąsias vietas.
Tamsiai mėlyname fone baltas balandis su alyvmedžio šakele skrenda virš teisėjo plaktuko, šalia tekstas „16 Taika ir teisingumas, stiprios institucijos“. Simbolizuojamas taikos, teisingumo ir institucijų stiprinimo tikslas.

KTU mokslininkės disertacija: kas lemia savarankiškai išvykusių specialistų sėkmę svetur?

Universitetas | 2026-04-13

Išvykti į svetimą šalį neturint išankstinės darbo sutarties, būsto ir organizacinės pagalbos – nepagrįsta rizika ar apgalvotas karjeros šuolis? Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto tyrėja Irma Banevičienė savo disertacijoje nagrinėjo, kaip savarankiškai išvykstančių specialistų (SIE) sėkmę lemia ne pavieniai veiksniai, o jų visuma. Autorė išskiria daugialypį modelį, apimantį tris esminius lygmenis: šalies institucinę aplinką, organizacijos kultūrą bei individualias asmens savybes.

„Tema pati mane pasirinko – esu ekspatriantė jau daugiau negu 20 metų. Gyvenu Kalifornijoje ir dirbu vietinėje kompanijoje. Kadangi pradėjau nuo žemiausio karjeros laiptelio ir dabar vadovauju skyriui, tai pati patyriau adaptacijos iššūkius ir kaip darbuotoja, ir kaip vadovė priimanti ekspatriantus į darbą ir dirbanti su jais. Kai atsirado proga rašyti disertaciją, tema jau nuo pat pradžių formavosi mano mintyse.“ – dalijasi I. Banevičienė. Ši gyva patirtis tapo tyrėjos pamatu moksliniam darbui, kuriame ji analizuoja, kaip savarankiškai išvykę specialistai prisitaiko naujoje aplinkoje.

KTU EVF tyrėja Irma Banevičienė
KTU EVF tyrėja Irma Banevičienė

Kas yra SIE ir kodėl jų integracija sudėtingesnė?

Mokslinėje literatūroje savarankiškai išvykę specialistai įvardijami trumpiniu SIE (angl. Self-Initiated Expatriates). Priešingai nei organizacijų siunčiami darbuotojai, kurie gauna pagalbą, SIE karjerą svetur pradeda neturėdami institucinio užnugario. Tai reiškia, kad jie privalo savarankiškai pasirūpinti visais esminiais etapais: nuo darbo paieškos ir būsto nuomos iki vietos įstatymų bei socialinių normų identifikavimo.

Savo disertacijoje I. Banevičienė pritaikė asmens ir aplinkos atitikimo (P–E Fit) teoriją. Remiantis ja, sėkminga adaptacija priklauso ne tik nuo individualaus specialisto talento, bet ir nuo to, kaip darniai jo kompetencijos bei vertybės sutampa su naujosios šalies, organizacijos ir darbo aplinkos vertybine terpe.

Trys sėkmės lygmenys: ką atskleidė tyrimas?

Tyrėja išskyrė tris esminius veiksnius, kurie nulemia, ar specialistas įsitvirtins, ar nusivylęs grįš namo:

Šalies institucinė aplinka: tai apima ne tik įstatymus, bet ir pačią šalies aplinką, kitaip tariant, žmonių požiūrį ir istorinį kontekstą. Tyrimas atskleidė, kad šalies praeitis ir kultūriniai ypatumai tiesiogiai veikia tai, kaip sklandžiai specialistui pavyksta tapti visuomenės dalimi.

Organizacijos lygmuo ir „klano“ kultūra: nustatyta, kad palankiausia terpė SIE adaptacijai yra klano tipo organizacinė kultūra, grindžiama bendradarbiavimu, tarpusavio pasitikėjimu ir bendrystės jausmu. Tokioje aplinkoje naujai atvykęs specialistas jaučiasi priimtas kaip visiavertis komandos narys, o ne tik funkciją atliekantis vienetas.

Vadovo tarptautinė patirtis: tai viena reikšmingiausių disertacijos įžvalgų. Tiesioginio vadovo turima darbo ar gyvenimo užsienyje patirtis leidžia jam geriau suprasti ekspatrianto patiriamą stresą ir suteikti efektyvesnę emocinę bei profesinę paramą.

Disertacija pabrėžia, kad galutinį rezultatą lemia ir paties asmens gebėjimai: kalbos barjerų įveikimas, naujų socialinių tinklų kūrimas bei pasirengimas transformuoti savo identitetą. „Tas pats žmogus gali sėkmingai spręsti profesinius uždavinius, tačiau susidurti su dideliais iššūkiais ieškodamas mokyklos vaikams ar bandydamas atrasti savo vietą naujoje kultūrinėje aplinkoje“, – teigia I. Banevičienė.

Kas padeda integruotis naujoje šalyje?

Tyrimas atskleidžia, kad vienas svarbiausių veiksnių, padedančių SIE sėkmingai prisitaikyti, yra informacijos prieinamumas ir aiškumas.

„Kaip surasti informaciją, kokia kalba ji pateikta, kaip padėti išmokti vietinę kalbą, kaip ir kur ieškoti darbo, kaip ir kur patenkinti socialines reikmes – visa tai yra informacija, kurios labiausiai reikia atvykstančiam ekspatriantui“, – pabrėžia tyrimo autorė.

Kitaip tariant, adaptacija dažnai prasideda ne nuo darbo vietos, o nuo gebėjimo susiorientuoti kasdienėje aplinkoje. Aiški, lengvai prieinama informacija gali sutrumpinti prisitaikymo laiką ir sumažinti neapibrėžtumą, su kuriuo susiduria į naują šalį atvykęs žmogus.

Informacija – vertingiausia ekspatrianto parama

I. Banevičienės tyrimas patvirtina: informacija yra pagrindinis įrankis, padedantis SIE specialistams sėkmingai integruotis. „Kaip rasti darbą, kur ieškoti pagalbos ir kaip įveikti kalbos barjerą – tai informacija, kuri tiesiogiai lemia adaptacijos greitį“, – teigia tyrėja. Kitaip tariant, gebėjimas susiorientuoti kasdienėje aplinkoje yra pamatas, nes be aiškios informacijos net ir geriausiems savo srities specialistams tampa sunku sėkmingai įsitvirtinti naujoje vietoje.

Disertacija kaip asmeninio augimo procesas

Baigusi ilgą mokslinį kelią, I. Banevičienė akcentuoja, kad disertacija – tai ne tik galutinis rezultatas, bet ir asmeninio augimo procesas, reikalaujantis didelio nuoseklumo bei vidinio smalsumo. „Labai linkiu pasirinkti temą, kuri jums patiems yra įdomi ir aktuali. Atlikti tyrimus ir rašyti disertaciją nėra lengva, todėl nuoširdus domėjimasis tema bei rezultatais padaro šį procesą malonesnį, o tuomet ir laikas prabėga greičiau“, – patirtimi dalijasi autorė.

Pasak tyrėjos, būtent asmeninis santykis su tyrimo objektu padeda įveikti kylančius iššūkius ir išlaikyti motyvaciją iki pat sėkmingo tyrimo užbaigimo.