Akivaizdu, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp ekonominių skirtumų ir žiedinės ekonomikos verslo praktikų įgyvendinimo lyginant įvairias mažas atviras ekonomikas ES viduje. Anot KTU EVF tyrėjos, ekonomiškai stipresnės mažos atviros ekonomikos dažniau pasižymi žaliosiomis inovacijomis ir didesniu išteklių produktyvumu, tuo tarpu silpnesnės ekonomikos siekia gerinti darbuotojų socialines sąlygas.
„Be to, pastebėta, kad mažos atviros ekonomikos, užimančios lyderiaujančias pozicijas pramonėje, dažniau įgyvendina žiedinės ekonomikos veiklas. Tai rodo, kad pramonės lyderystė daro didelę įtaką skatinant žiedinės ekonomikos praktikas“, – priduria tyrėja.
Motyvaciniai veiksniai pereiti prie žiedinės ekonomikos skiriasi
Pasak prof. dr. L. Dagilienė, pereinant prie žiedinio verslo modelių, skirtingų pramonės šakų įmonėms kyla paradoksalių prieštaravimų: „Linijinis verslo modelis patvirtinamas, kai parduodamas tam tikras prekių ir paslaugų kiekis. Tačiau praktiškai patikrinti žiedinį verslo modelį yra daug sudėtingiau. Produktų sudedamųjų dalių modifikavimas ar perėjimas prie biologiškai skaidžių pakuočių – tai nedideli pokyčiai, kurie lemia naują ekologinio efektyvumo praktiką, tačiau iš esmės nekeičia vyraujančių verslo modelio principų.“
Veiksnių, galinčių daryti įtaką gamybos įmonių perėjimui prie žiedinio verslo modelio, yra daug. Svarbu pastebėti, kad kartais tas pats veiksnys gali būti ir motyvuojantis, ir trukdantis, priklausomai nuo pramonės šakos, institucinės aplinkos ir ekologinių vertybių. Pavyzdžiui, kai kurios gamybos įmonės tiesiog laikosi galiojančių teisės aktų ir nusprendžia nieko nedaryti arba daryti minimumą, kai teisės aktai yra dviprasmiški. Tačiau kitos įmonės imasi atsakingesnio vaidmens ir dalyvauja kuriant naujas taisykles, normas ir praktikas ateičiai, kad užtikrintų žiedinius sprendimus. Be to, manoma, kad prekių ženklų, pasaulinių bendrovių spaudimas yra svarbesnis nei vyriausybės reguliavimas. Taip yra dėl to, kad daugelis Lietuvos gamintojų yra subrangovai ir savo vertės grandinėse turi laikytis aukšto lygio ekologinių standartų.
Dr. Viktorija Varaniūtė, KTU mokslininkė ir monografijos bendraautorė, tarp veiksnių, skatinančių pertvarkyti tradicinę tiekimo grandinę, išskiria vartotojų spaudimą, institucinius reglamentus ir atskirų įmonių pastangas siekiant tapti tvaresnėmis. KTU EVF tyrėjų komandos atliktas 139 Lietuvos gamybos įmonių tyrimas atskleidė, kad jos daugiausia dėmesio skiria efektyviam medžiagų ir energijos išteklių naudojimui, kartu siekdamos žiediškumo. Tai reiškia, kad šios įmonės yra linkusios pasiekti aukštesnius našumo rodiklius ir kartu potencialiai sumažinti kaštus. Pastebima, kad pagrindiniai motyvuojantys veiksniai skiriasi priklausomai nuo gamybinės įmonės veiklos požbūdžio.
„Biologinio ciklo“ principu veikiančios įmonės (pavyzdžiui, maisto pramonės įmonės), siekdamos būti žiediškesnėmis, daugiausia dėmesio skiria technologinių sprendimų diegimui. Tačiau Lietuvoje vyrauja gamybinės įmonės, kurių veiklos principas yra grįstas techniniu ciklu (pavyzdžiui, baldų, plastiko, tekstilės pramonių įmonės). Be to, dauguma tokių įmonių yra įsitraukusios į globalų vertės grandinių tinklą, todėl keisti savo veiklos principus žiediškumo atžvilgiu jas skatina reikalavimai, kuriuos nustato pramonės lyderiai“, – sako dr. V. Varaniūtė.