Žvilgsnio sekimo technologija padeda atlikti kognityvinius tyrimus, kuriais galima nustatyti, pavyzdžiui, mokymosi ir vertimo strategijas arba teksto skaitymo ypatumus. Šie tyrimai prisidedant prie įvairių mokslo sričių pasiekimų, tačiau taip pat turi ir savo ribotumų, kuriuos įveikti padeda naujausios technologijos.
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) mokslininkų žvilgsnio sekimo tyrimų patirtis leido suprasti, kad dėl akių mirksėjimo ir (arba) akių judesių žvilgsnio sekimo tyrimų duomenys gali turėti gana daug klaidų, vadinamų artefaktais.
„Pastebėta, kad neteisingai suprantant ir vertinant artefaktus gaunamos klaidingos išvados, o duomenų analizė dažnai tampa sudėtinga arba net neįmanoma“, – sako KTU SHMMF mokslininkė ir docentė dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė.
Siekiant spręsti šią problemą ir prisidėti prie mokslo plėtros, buvo pateikta infrastruktūros atnaujinimo paraiška ir laimėtas finansavimas įsigyti elektroencefalografijos (EEG) įrangą moksliniams tyrimams atlikti. Ši įranga papildys Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete vykdomus tyrimus naudojant žvilgsnio sekimo įrangą.
Kelias į išsamesnius tyrimus
„Kartu taikomos žvilgsnio sekimo ir EEG sistemos leistų vertinti vizualinį dėmesį, teikti konstruktyvų, orientuotą į individualų tobulėjimą grįžtamąjį ryšį naudojant DI įrankius mokymosi procese“, – pažymi L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.
EEG – tai neinvazinis galvos smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimas, kurio metu registruojami galvos smegenų elektriniai virpesiai. Virpesiai atsiranda dėl fiziologinių procesų tarp atskirų ląstelių smegenyse, kurių elektrinės būklės (pa)kitimai padeda smegenims perdirbti informaciją. Nervinių ląstelių srovės susijungia sudarydamos virš savęs įtampos pakitimus, kuriuos galima užfiksuoti.
Didins Lietuvos mokslo žinomumą
„Fakulteto mokslininkų dalyvavimas bendruose tarpdisciplininiuose, tarptautiniuose mokslo tyrimuose, kuriuose bus naudojama EEG ir žvilgsnio sekimo įranga, leis KTU tyrėjams dalintis žiniomis, siekti žinių bendrakūros, bendrų palyginamųjų tyrimų ir publikacijų su užsienio mokslininkais, taip pat didins mokslininkų bei Lietuvoje atliekamų mokslinių tyrimų žinomumą, leis tyrėjams įsitvirtinti edukologijos, komunikacijos, sociologijos, filologijos ir kitų sričių bei krypčių tarptautiniuose tinkluose“, – dalijasi L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.
Naudodamiesi EEG ir žvilgsnio sekimo įrenginiais mokslininkai galės ne tik patogiau, paprasčiau ir savarankiškiau atlikti numatytus tyrimus, bet sustiprinti lyderystę nacionaliniu ir regioniniu mastu, skatinti piliečių žinojimą ir pasitikėjimą Lietuvos mokslininkais kaip tarptautinės mokslo bendruomenės lygiaverčiais nariais ir mokslu apskritai.
