Lina Užienė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė
Šiandien, Covid-19 pandemijos kontekste, turbūt nebėra nei vienos įmonės ar organizacijos, negalvojančios apie verslo procesų skaitmenizavimą. Skaitmenizavimas tapo vadovų kasdieniu uždaviniu, iššūkiu ir galimybe, nepasinaudojęs kuria, pasilieki verslo užribyje.
Praktiškai visos industrijos, kaip ir socialinio gyvenimo sferos, yra paveiktos skaitmeninės transformacijos. Nebeįsivaizduojame gyvenimo be nuotolinio mokymosi, elektroninės prekybos, paslaugų ir finansinių atsiskaitymų.
Tiek verslo įmonėms, tiek ir viešosioms organizacijoms skaitmenizavimas tapo bene vieninteliu veiksmingu būdu pasiekti vartotoją, partnerį, o neretai ir darbuotoją. Skaitmenizavimas lemia didesnį pramonės įmonių našumą, veiklos procesų efektyvumą, padeda atrasti naujus verslo augimo šaltinius, užtikrina realaus laiko informacijos gavimą ir tikslinį jo panaudojimą.
Kartu su Vokietijos Fraunhofer mokslinių tyrimų instituto tyrėjais atliekame įmonių skaitmeninės transformacijos tyrimus, kurių tikslas – išryškinti Lietuvos įmonių specifiką globaliame kontekste. O taip pat – atskleisti didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria skirtingų industrijų įmonės bei pasiūlyti vadovams sprendimus ir rekomendacijas, kurių pagrindu būtų priimami racionalūs strateginės plėtros ir išteklių paskirstymo sprendimai, realiai vertinamas įmonių potencialas globaliame kontekste ir su pasitikėjimu žvelgiama į ateitį.
Septynios kritinės organizacijos veiklos sferos
Tyrimai, kuriuos atliekame, yra globalaus pobūdžio ir suteikia vadovams galimybę įsivertinti savo jėgas stipriausių Europos ir kitų pasaulio regionų atžvilgiu.
Lietuvoje skaitmenizavimą vadovai neretai suvokia siaurąja prasme, kaip programinės įrangos įsidiegimą, gamybos automatizavimą ar analitikos įrankių naudojimą. Tačiau kartu su Fraunhofer tyrimų institutu plėtojamuose sprendimuose raginame vadovus į skaitmenizavimą pažvelgti plačiau, įsivertinant septynias kritines organizacijos veiklos sferas – įmonės strategiją, lyderystę ir organizacijos kultūrą, organizacinius procesus, dirbančiųjų kompetencijas, technologijas, produktus ir paslaugas, bei tiekimo grandinės valdymą ir dalyvavimą tinkluose.
Tik sisteminis požiūris į skaitmeninę transformaciją leidžia pasiekti įmonių augimą, racionalų išteklių naudojimą, užtikrina sinergiją tarp technologijų diegimo, dirbančiųjų gebėjimo pilnavertiškai jomis naudotis, sinerginių sąsajų su vartotojais ir partneriais įveiklinimą, prasmingą strateginių alternatyvų pasirinkimą ir įgyvendinimą.
Tyrimų, pradėtų 2020 metų rudenį, pagrindu jau galime vertinti tarpinius įmonių skaitmeninės transformacijos rezultatus. Ryškėja preliminarios tendencijos, kurių pagrindu galėsime formuoti rekomendacijas įmonėms ir organizacijoms su tikslu kryptingai ruoštis skaitmeninės transformacijos plėtotei ir racionaliai panaudoti tam skirtus išteklius.
Akivaizdu, kad didžiausias dėmesys įmonėse šiandien skiriamas technologijų transformacijai ir skaitmenizavimo lyderystei. Kiek mažiau dėmesio sulaukia dirbančiųjų kompetencijų ugdymas, tiekimo grandinių valdymas ir strategijų, grįstų skaitmenizavimo sprendimais, vystymas. Proveržio vis dar stokoja įmonių procesų valdymo skaitmenizavimas. Tik mažesnė dalis įmonių veiklos planavimą, projektavimą ir stebėseną grindžia skaitmeninėmis technologijomis. Tarpdiscipliniškumo užtikrinimas vis dar yra nemažas įmonių iššūkis šiandien.
Vis dar neišnaudoja duomenų analitikos
Pasigendama didesnio dėmesio dirbančiųjų socialinių-komunikacinių įgūdžių veikiant skaitmeninėje aplinkoje vystymui. Vadovai pripažįsta, jog šie įgūdžiai organizacijose vystomi nesistemiškai, atsietai nuo strateginių iniciatyvų, daugiau grindžiami ad hoc principu. Įmonės džiaugiasi technologine pažanga. Dvi iš trijų apklausiamų įmonių pabrėžia, jog skaitmenizavimas leido pasiekti didesnį vidinį organizacijos žinių ir informacijos mainų efektyvumą. Tačiau bendrai šios sferos branda kol kas vertintina labai rezervuotai.
Kalbant apie produktų ir paslaugų vystymo kontekstą, didelė dalis įmonių vis dar jaučia neišnaudotą duomenų analitikos potencialą. Panašios tendencijos stebimos ir vertės grandinių valdymo skaitmenizavimo srityje, kurios potencialo įmonės kol kas pilnai neišnaudoja.
Optimistiškai nuteikia tai, jog didelį augimo potencialą vadovai sieja su įmonių strateginiais skaitmenizavimo sprendimais ir su jais susijusiais organizacinės kultūros pokyčiais. Visgi, nūdienos pandemijos kontekste ir ateities iniciatyvų nuotaikose didesnis dėmesys jaučiamas vertės grandinių valdymo ir skaitmenizavimo sprendimų paieškai.
Gebėjimas skaitmenizuoti verslą – neišvengiamas
Kartu su partneriais tikimės, jog ateinančio pusmečio bėgyje jau turėsime tikslesnius Lietuvos industrijų specifiką atskleidžiančius rodiklius, kurie išryškins Lietuvos vadovų nuostatų savitumą ir bus naudingi skaitmenizavimo politikos vystymui Lietuvoje.
Džiugu ir tai, jog į tyrimus įsitraukę KTU magistrantai turi galimybę mokytis iš aukščiausio lygio tyrimų institucijų, o jų indėlis yra svarbus ir suteikia pasitikėjimo savimi ateities skaitmenizavimo uždavinių įmonėse sprendimui.
Daug naujų galimybių atsiveria ir naujos KTU Ekonomikos ir verslo fakultete rudenį startuosiančios skaitmenizavimo vadybos bakalauro studijų programos studentams. Juk verslo skaitmenizavimas šiandien – tai vienas iš tų gebėjimų, kurio pareikalaus visi nauji organizacijų veiklos modeliai, sąlygoti augančių informacijos apdorojimo ir perdavimo pajėgumų, vartotojų mobilumo, naujų vaizdų ir kalbos apdorojimo bei dirbtinio intelekto taikymo galimybių.
Skaitmeninė transformacija – tai tik pradžia dar sudėtingesnių ir įdomesnių pokyčių, neišvengiamai paliesiančių tiek mūsų aplinką, tiek individualią būtį, tiek įvairias organizacijas ir industrijas.
