Šalies ar pasaulinė krizė ypač paveikia ne tik valstybės gyventojus, bet ir verslus, kurių reakcija į ekonominį nuosmukį, karo grėsmę ar kitokio pobūdžio krizinę situaciją gali lemti įmonės sėkmę ateinančių kelerių metų laikotarpiu. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) mokslininkės, Živilės Stankevičiūtės tyrimas atskleidžia, jog į krizių valdymą įmonių atstovai žvelgia skirtingai, tačiau sutinka – darbuotojų gerovė yra svarbiausia.
„Jau prieš keletą metų pamažu įpratome ne tik girdėti, bet ir pradėjome suvokti žodžių „krizė“, „krizinė situacija“ ar „grėsmė“ prasmes ir galimas pasekmes tiek politinėje, tiek socialinėje bei ekonominėje plotmėse. Krizinė situacija, sukelta COVID-19 pandemijos ir ją sekusio karo Ukrainoje, skatina organizacijas pergalvoti verslo modelius bei daro įtaką vartotojų požiūriui bei įpročiams“, – sako Ž. Stankevičiūtė.
Anot KTU mokslininkės, pastaruoju laikotarpiu auga susidomėjimas, kaip organizacijos elgiasi krizinėse situacijose, keliančiose grėsmę verslo tęstinumui.
„Organizacijų veiklos tęstinumas visų pirma sietinas su jų atsparumu. O šis paprastai apibūdinamas kaip gebėjimas didinti savo informuotumą apie aplinkos rizikingumą bei verslo pažeidžiamumą, grėsmių akivaizdoje pertvarkyti verslo strategiją, nuolat proaktyviai prisitaikyti prie pokyčių. Atlikome pilotinį tyrimą, kurio pagrindinis tikslas – nustatyti, kaip elgiasi pardavimų sektoriaus organizacijos krizės akivaizdoje, kokiems veiksmams teikia prioritetus“, – teigia Ž. Stankevičiūtė.
Tyrimas buvo vykdomas analizuojant apklausos duomenis, kurioje dalyvavo 2022 m. gegužės 26 d. vykusios pardavimų ir pardavimų rinkodaros konferencijos „Pardavimų formulė“ dalyviai – 91 verslo atstovas. Klausimų temos buvo susijusios su pasirengimu krizinėms situacijoms, elgesiu joms ištikus bei jų poveikiu konkretiems verslams.
„Tyrimo metu buvo domimasi, kokią vieną ar dvi strategijas organizacijos taiko krizinėje situacijoje. Mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad ištikus netikėtoms krizėms, tikslinga laikytis reaktyvaus požiūrio: nedelsiant sutelkti dėmesį į krizės priežastis ir nepageidaujamų pasekmių pašalinimą ar bent jau sušvelninimą“, – sako KTU EVF tyrėja.
Tyrimo rezultatai identifikuoja, jog respondentai, dalyvavę didžiausios Baltijos šalyse verslo renginių organizavimo įmonės „Confinn“ bei derybinių kompetencijų centro „INWIN“ organizuotoje konferencijoje, turi skirtingus požiūrius į krizių valdymą.
„Dauguma respondentų (63,7 proc.) nurodė, kad savarankiški aktyvūs veiksmai sprendžiant iššūkius yra viena iš esminių jų veiklos strategijų. Beveik pusė tyrime dalyvavusių respondentų (43,9 proc.) rinkos stebėjimą įvardijo kaip vieną iš strategijų, įgyvendinamą esant krizinėms aplinkybėms. Nors dominuoja verslo aktyvus indėlis siekti veiklos tęstinumo, vis dėlto tyrimo rezultatai atskleidžia ir pasyvumo, laukimo bei tradicijos laikymosi elementus“, – teigia Ž. Stankevičiūtė.
Dalies respondentų nuomone, jų organizacijos laukia didesnio aiškumo (14,3 proc.), kopijuoja kitų rinkos dalyvių veiksmus (3,3 proc.) arba nekeičia savo strategijos – elgiasi taip, kaip iki tol (9,9 proc.). Be to, išryškėjo ir motininių kompanijų vaidmens bei poveikio svarba: bene trečdalis respondentų pažymėjo, kad jų organizacija elgiasi taip, kaip nurodo motininė kompanija.
Vertindamos aplinką, organizacijos pastebi nevienareikšmius pokyčius, susijusius su jų pardavimais, krizinėje situacijoje: vieni verslai susiduria su mažėjančiais pardavimais, tuo tarpu kitų verslų pardavimai auga.
„Kaip besiformuojančią tendenciją galima įvardinti tai, kad, įmonių teigimu, vartotojai vis dažniau atlieka rinkos tyrimus ir lygina kainas (38,46 proc.), ieškodami pigesnių prekių, paslaugų (31,87 proc.). Džiugina faktas, kad, beveik ketvirtadalio respondentų teigimu (23,08 proc.), padidėjo vartotojų, kurie renkasi atsakingą vartojimą. Būtent ši aplinkybė galėtų tapti galimybe verslams perkuriant verslo modelius ir pasiūlant atsakingo vartojimą filosofiją atliepiančias prekes bei paslaugas“, – sako KTU EVF tyrėja.
Vertindami vartotojų elgseną, tik 13,2 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad vartotojai daugiau perka elektroninėse parduotuvėse nei fizinėse, ir tik 9,9 proc. sutinka, kad vartotojai vis dar yra linkę kaupti prekių atsargas. Verslo atstovai pastebi, jog krizės metu taip pat išauga vartotojų nusiskundimų skaičius.
Pasak Ž. Stankevičiūtės, vertinant, kokių konkrečių veiksmų organizacijos ėmėsi krizės kontekste, pastebimos kelios tendencijos: didesnių finansinių srautų ir pelno generavimas, naujų gaminių įvedimas į rinką, taupymo sprendimai bei atsakingo verslo sprendimai.
„Kad ir kaip dviprasmiškai nuskambėtų, vis dėlto ryškiausias verslo atsakas į krizę susijęs su verslo finansinės gerovės padidinimu arba jos išlaikymu yra prekių ar paslaugų kainų kėlimas (47,3 proc.), siekis padidinti pelną (24,47 proc.) ar jį išlaikyti ikikrizinės situacijos lygyje (19,78 proc.). Prie pajamų augimo, tikėtina, prisideda ir tokie organizacijų veiksmai kaip el. prekybos sukūrimas bei išlaidų rinkodarai didinimas, siekiant auginti pardavimus“, – teigia Ž. Stankevičiūtė.
Pagal tyrimo rezultatus, beveik trečdalis respondentų (29,7 proc.) nurodė, kad jų įmonės įvedė į rinką naujus gaminius. Tačiau, nepaisant optimistinių įžvalgų, 16,5 proc. respondentų patvirtino, kad kaip atsaką į krizę sumažino išlaidas organizacijos plėtrai.
– Ž. Stankevičiūtė
KTU EVF tyrėjos teigimu, krizės akivaizdoje verslai nepamiršta ir socialinės atsakomybės: 19,8 proc. respondentų paminėjo, kad investuojama į aplinkai draugiškus gaminius ar technologijas, lanksčias apmokėjimo tiekėjams sąlygas taiko 24,2 proc. respondentų, o 14,3 proc. pažymėjo, kad verslai augo, nes buvo įsteigtos naujos darbo vietos.
„Pagal tyrimo rezultatus, beveik trečdalis respondentų (29,7 proc.) nurodė, kad jų įmonės įvedė į rinką naujus gaminius. Tačiau, nepaisant optimistinių įžvalgų, 16,5 proc. respondentų patvirtino, kad kaip atsaką į krizę sumažino išlaidas organizacijos plėtrai. Be to, fiksuojamas ir organizacijų, kurios nepakeitė savo elgsenos, skaičiaus: 15,4 proc. respondentų nuomone, jų įmonės elgiasi kaip įprastai iki krizės, nesiimdamos jokių pokyčių“, – sako Ž. Stankevičiūtė.
Pilotinio tyrimo metu respondentų buvo prašoma įvardinti du organizacijos prioritetus krizinėje situacijoje. Verslo atstovų teigimu, svarbiausia – darbuotojų gerovė, tačiau organizacijos pelnas, vartotojų poreikių tenkinimas, tiekimo grandinės išlaikymas ir akcininkų lūkesčių patenkinimas krizės metu nepraranda savo aktualumo.
„Matome, bet kai kurie iš šių prioritetų vienas kitam prieštarauja arba, kitaip sakant, dažniausiai vieno prioriteto siekimas apriboja galimybes pasiekti kitą prioritetą. Žvelgiant per darnaus vystymosi prizmę, ideali situacija, kai užtikrinami visi minėtieji poreikiai, yra siekiamybė, tačiau iki jos – ilgas kelias“, – sako Ž. Stankevičiūtė.
KTU EVF tyrėja numato, jog ateityje įmonėms ar organizacijos gali kilti ir daugiau iššūkių derinant skirtingų tikslų įgyvendinimą ar poreikių užtikrinimą krizės metu, tačiau sprendimų ieškojimas gali padėti šiems verslams tobulėti.
„Siekiant tos idealios situacijos, organizacijoms iškils dar daugiau iššūkių, kuriuos reikės įveikti. Tačiau, iš kitos pusės, galima į tai pažvelgti kaip į galimybę – augti, keisti, tobulinti ir net krizės akivaizdoje tolti nuo „dirbti įprastai“ (angl. business as usual ) paradigmos“, – teigia Ž. Stankevičiūtė.
