Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) mokslininkai, bendradarbiaudami su tyrėjais iš Latvijos, Estijos ir Vokietijos, atliko mažmeninės prekybos tinklų tvaraus valdymo ir atskaitomybės tyrimą Baltijos šalyse bei Vokietijoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad energetinis našumas, logistika, pakuotė, vartotojo elgsena ir atsakomybė bei sveiki produktai – yra itin aktualūs veiksniai šių įmonių tiekimo grandinėse. Sveiki produktai ir produktų kilmė Vokietijoje išskiriami kaip labai svarbūs veiksniai. Pasak tyrėjų, tai galima sieti su šalies mažmeninės prekybos tinklų specifika bei visuomenės branda. Tuo tarpu Baltijos šalyse aktyvinti tvarią veiklą įmones kol kas labiau skatina siekis atitikti keliamus reikalavimus.
Baltijos šalių mažmeninės prekybos įmonės po truputį įtraukia į savo vykdomą veiklą tvarumo aspektus, vis dėlto, anot tyrimą atlikusių mokslininkų, jos tai daro labiau siekdamos atitikti keliamus reikalavimus, gauti kaštų taupymo efektą bei reaguodamos į vartotojų poreikius produktų pasiūlai. Kol kas poveikio aplinkai vertinimas daugiau yra vidinis, atliekamas siekiant teisingai sumokėti mokesčius arba įsivertinti veiklos efektyvumą.
Mažmeninės prekybos sektorius – svarbus Europos ekonomikos plėtros variklis
Lietuvoje mažmeninės prekybos rinka patraukli tiek čia jau veikiančioms įmonėms, tiek plėtrą planuojantiems užsienio prekybininkams. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos maisto prekėmis, gėrimais bei tabako gaminiais apimtys mūsų šalyje 2014-2018 metų laikotarpiu augo (2018 m. augimas sudarė 5,6 %). Sektoriaus apyvarta Lietuvoje 2018 metais sudarė 4,632 mlrd. eurų.
Latvijoje mažmeninės prekybos apyvarta 2018 m. augo dėl išaugusių bazinių atlyginimų. 2018 m. šios šalies rinkoje veiklą pradėjo keli nauji tarptautiniai mažmeninės prekybos tinklai, itin plėtėsi prekyba internetu. Centrinio statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos apimtys Latvijoje 2018 m. išaugo 4,2%.
„Dėl finansinio indėlio į ekonomiką, darbo vietų kūrimo ir vartotojams siūlomo plataus produktų pasirinkimo, šis sektorius yra labai svarbus Europos ekonomikai. Didžiausia koncentracija ir konkurencija yra pastebima mažmeninės prekybos maisto prekėmis, gėrimais bei tabako gaminiais sektoriuje“, – sako KTU EVF prof. Lina Dagilienė.
Estijos prekybininkų asociacijos 2019 metų duomenimis, šios Baltijos šalies mažmeninės prekybos apyvarta 2018 m. sudarė – 2,509 mlrd. Eurų. Tuo tarpu Vokietijos mažmeninės prekybos maisto prekėmis, gėrimais bei tabako gaminiais rinka yra didžiausia Europoje (Germany Trade & Invest, 2018).
„2018 m.Vokietijoje generuojamos mažmeninės prekybos pajamos sudarė 123,1 mlrd. Eur. Pasak „Nielsen (2019)“, 2019 m. šioje šalyje veikė 34 947 maisto bei gėrimų parduotuvės, iš kurių 2600 – prekiaujančios ekologišku maistu. Atsižvelgiant į augančio mažmeninės prekybos sektoriaus svarbą Europos ekonomikai, jame privaloma kuo daugiau taikyti veiklos principų ir priemonių, mažinančių veiklos poveikį aplinkai,“ – akcentuoja profesorė.
Brandžios visuomenės pasekmė – griežtesni reikalavimai tiekėjams
Mažmeninės prekybos sektorius, anot tyrėjų, yra labai svarbus Europos ekonomikai ir dėl vartotojų, kurių poreikius jis siekia patenkinti, brandos. Esą vartotojai vis dažniau suvokia daromą žalą aplinkai, vertinant socialinį, ekologinį bei ekonominį poveikį, kurį sukelia produktų gamyba ir vartojimas.
„Besikeičiantis vartotojų ir visuomenės požiūris lemia, kad vis didesni reikalavimai yra keliami tiekėjams. Dėl savo padėties tiekimo grandinėje tarp gamintojų ir vartotojų, mažmeninės prekybos tinklai vaidina svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti tvarumą tiekimo grandinėse“, – pažymi KTU EVF doc. Viktorija Varaniūtė.
Atlikdami tyrimą, mokslininkai pastebėjo, kad tiek Baltijos šalyse, tiek Vokietijoje informacijos apie tvarumą atskleidimo reikalavimai yra labai panašūs, nes visos Europos Sąjungos šalys narės perkėlė Direktyvos 2014/95/EU dėl nefinansinės ir kitos informacijos nuostatas į nacionalinės teisės aktus.
„Įmonės yra įpareigotos pateikti aplinkosauginę ir socialinę informaciją kaip atskirą dalį metiniame pranešime arba kaip atskirą socialinės atsakomybės ataskaitą. Svarbu pabrėžti, kad šis reikalavimas taikomas tik didelėms (< 500 darbuotojų) ir (arba) viešo intereso įmonėms. Taip pat pastebėjome, kad tiek Baltijos šalyse, tiek Vokietijoje mažmeninės prekybos įmonės ataskaitose pateikia tik minimalią aplinkosauginę ir socialinę informaciją, kuri yra reikalinga pagal keliamus reikalavimus“, – tyrimo išvadomis dalijasi V. Varaniūtė.
Daugeliu atveju nagrinėtų šalių mažmeninės prekybos įmonių suinteresuotoms šalims tvarumo atžvilgiu nėra teikiama viešai prieinama susisteminta informacija. Nors, mokslininkų teigimu, tvarių principų įgyvendinimas teikiant atskiras socialinės atsakomybės ataskaitas leistų mažmeninės prekybos įmonėms tapti patrauklesnėms ne tik potencialiems investuotojams, tiekėjams, vartotojams, bet ir visuomenei, kurios suvokimas ir branda klimato kaitos atžvilgiu keičiasi.
Siekis atitikti reikalavimus svarbesnis Baltijos šalyse
Tarptautinė mokslininkų komanda interviu tyrimo metu gavo duomenų, leidžiančių įvertinti, kas skatina mažmeninės prekybos įmones Baltijos šalyse ir Vokietijoje tvarumo atžvilgiu – tiek rengiant atskaitomybę, tiek vykdant veiklą.
Rezultatai atskleidė, kad tik vienas prekybos tinklas pateikė atskirą socialinės atsakomybės ataskaitą: buvo vertintos ne konsoliduotos ataskaitos, bet ataskaitos šalies lygiu. Tai, anot tyrėjų, nekelia nuostabos, nes pagal teisinius reikalavimus, organizacijos to neprivalo daryti.
„Akivaizdu, kad yra atskleidžiama tik tiek aplinkosauginės ir socialinės informacijos, kiek yra būtina norint atitikti keliamus reikalavimus tvariai veiklai,“ – pastebi prof. L. Dagilienė.
Kita vertus, anot mokslininkų, vesti link sistemingos tvarumo atskaitomybės, kuri būtų paremta ne tik reikalavimų įgyvendinimu, bet ir išsamiu ataskaitų pareikimu, gali paskatinti tvaraus valdymo įgyvendinimas (angl. sustainability management).
„Interviu tyrimo rezultatai (žr. pav. 1 ir 2) parodė, kad tiek Baltijos šalyse, tiek Vokietijoje tvarų valdymą skatina energetinis našumas, logistika, pakuotė, vartotojo elgsena ir atsakomybė bei didėjanti paklausa sveikiems produktams. Sveikų produktų veiksnys yra bene dvigubai svarbesnis Vokietijoje nei Baltijos šalyse. Tai galima paaiškinti apklaustų Vokietijos mažmeninės prekybos tinklų veiklos specifika bei visuomenės branda tvarumo atžvilgiu“, – aiškina profesorė.
Pastebima, kad Baltijos šalyse gerokai labiau nei Vokietijoje aktualūs veiksniai yra perdirbimas bei reguliavimas.
„Tikėtina, jog taip yra todėl, jog Baltijos šalyse veikiančioms mažmeninės prekybos įmonėms šiuo metu yra svarbiausia atitikti ES Direktyvos reikalavimus (perdirbimo ir pakuotės srityse), o Vokietijoje veikiančioms įmonėms aktualesni įgalinimo ir įgyvendinimo žingsniai (kadangi aplinkosauginis reguliavimas Vokietijoje prasidėjo anksčiau)“, – tyrimo rezultatus interpretuoja KTU EVF dokt. Sima Jasevičienė.
Į projektą įtraukti partneriai iš visų tiriamų šalių
Mažmeninės prekybos tinklų Baltijos šalyse bei Vokietijoje atskaitomybės tyrimas atliktas vykdant projektą „Tvaraus valdymo ir atskaitomybės veiksniai mažmeninėje prekyboje”, kuris remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.
Pirmojo projekto etapo metu mokslininkų komanda pirmiausia atliko duomenų bei dokumentų analizę, kurios metu surinkti duomenys iš viešai prieinamų šaltinių, tokių kaip analizuojamų šalių statistikos duomenų bazės, teisiniai reglamentai, mažmeninės prekybos tinklų internetiniuose puslapiuose prieinama informacija bei ataskaitos.
Antrajame etape projekto tyrėjai pagal parengtą kokybinio tyrimo metodologiją interviu būdu apklausė mažmeninės prekybos tinklų, kurie užima didelę dalį rinkos, atstovus Vokietijoje ir Baltijos šalyse, bei atliko interviu duomenų analizę.
Į tyrimą įtraukti partneriai iš visų analizuotų šalių – KTU, Latvijos universiteto, Estijos Tartu universiteto, Vokietijos Hochschule Hamm-Lippstadt atstovai.
