Trečiadienio vakarą KTU Ekonomikos ir verslo fakultete vyko karšta diskusija – Universiteto ir verslo atstovai prie apvaliojo stalo narpliojo priežastis, trukdančias sėkmingai abipusei partnerystei.
Trečiadienio vakarą KTU Ekonomikos ir verslo fakultete vyko karšta diskusija – Universiteto ir verslo atstovai prie apvaliojo stalo narpliojo priežastis, trukdančias sėkmingai abipusei partnerystei.
Ieškojo bendrų požiūrio taškų
Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) organizuotas renginys vyko apvaliojo stalo-diskusijos forma. Keturios komandos, sudarytos iš akademinės bendruomenės bei verslo atstovų turėjo įvardinti pagrindinius sėkmingos partnerystės trikdžius, o vėliau pabandyti rasti sprendimus, kaip juos pašalinti.
Susirinkusius pasveikinęs KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) mokslo prodekanas Kęstutis Duoba teigė, kad nors fakultetas ir neseniai atsinaujino, tačiau jo akademinės tradicijos siekia 40 metų.
„Mūsų fakultetas nuolat yra arti verslo poreikių – savo portfelyje turime net 22 studijų programas, kuriose verslo ar ekonomikos žinių gali pasisemti bet kurios kitos srities Universiteto studentas“, – sakė jis.
KPPAR prezidentas Benjaminas Žemaitis priminė, kad verslo ir akademinės bendruomenės santykių tema – amžina.
„Šiose srityse problemos visada buvo panašios ir anksčiau. Kažin, ar mes jas išspręsime šiandien, tačiau savo pozicijas priartinti tikrai galime, tad pagrindinis šios diskusijos tikslas – geresnis tarpusavio pažinimas ir kuo artimesnė komunikacija“, – pabrėžė prezidentas.
KTU Studijų departamento direktorė Berita Simonaitienė pritarė, kad ši problema – itin aštri ir aktuali tiek akademinei bendruomenei, tiek verslui.
Verslas – užsisklendęs savyje
Diskusijos metu buvo identifikuota daug problemų, su kuriomis susiduria abi pusės. Verslo atstovai užsiminė apie menką ryšį tarp aukštųjų mokyklų ir įmonės, nerealius studento darbo užmokesčio lūkesčius, rinkos poreikių neatitinkančių absolvento žinių ir dėstytojų-praktikų trūkumą paskaitose.
Pabrėžta, kad šiuolaikinis verslas pasigenda ir bakalaurų ar magistro darbų, kuriuose būtų sprendžiamos konkrečios įmonės problemos.
Akademinės bendruomenės nariai taip pat vardino panašias problemas: vis dar dažnai vykstanti menka komunikacija su verslu, dėl to, kad įmonės vengia atskleisti visą savo patirtį, motyvuodamos komercinėmis paslaptimis, netobuli švietimo įstatymai, neleidžiantys studento atitraukti nuo mokslo, verslo supratimą, kad bendradarbiavimas baigiasi suteiktomis praktikos atlikimo vietos įmonėse ir daugelį kitų.
Liko neužmiršta ir idėja turėti bendrą laisvų praktikos atlikimo vietų įmonėse duomenų bazę, per kurią studentas nesunkiai galėtų surasti sau tinkamą tobulinimosi sritį.
Svarbiausia – žingeidumas ir motyvacija
Konstatuota, kad abi pusės labai kenčia ir nuo studentų be motyvacijos.
Visgi diskusijos eigoje išskirtos dvi labiausiai tobulinimo reikalaujančios kryptys – studijų procesas ir universiteto bei verslo bendradarbiavimas.
Vėliau šioms dviem problemoms buvo ieškoma ir konkrečių sprendimo variantų. Tarp paminėtų buvo vieno langelio principo įvedimas, abipusio poreikio duomenų bazės sukūrimas, verslo ir universiteto bendradarbiavimo gerosios praktikos mainai.
Diskutuota, kad reikia optimizuoti ir studijų trukmę. Pasak verslininkų, nereikia, kad studentas 4 metus į paskaitas vaikščiotų dvi dienas per savaitę, o tris neveiktų nieko. Buvo siūloma intensyvinti paskaitas – padaryti dviejų savaičių intensyvių teorinių paskaitų modelį, iš karto po jų vedant dviejų savaičių praktinius užsiėmimus dėstyta tema.
Abi pusės svarstė, kad būtini seminarai verslininkams Universitete ir dėstytojų stažuotės versle, o baigiamųjų darbų temas galėtų padėti parinkti verslo atstovai.
Užsiminta ir apie studentų praktiką jau nuo pirmojo bakalauro studijų kurso – verslininkų teigimu, tai įmanomas ir sveikintinas dalykas, tačiau priklausantis tik nuo paties studento.
Jų teigimu, čia svarbiausia – jauno žmogaus žingeidumas jau nuo pirmųjų dienų Universitete pažinti verslo aplinką. Iškelta mintis, jog tokia naujovė galėtų nukreipti jaunimo mintis nuo emigracijos pabaigus Universitetą.
