Pasak KTU ekonomistų, dar net nepradėjus ruoštis gruodžio mėnesio šventėms, Lietuvoje buvo matomas vartojamų prekių ir paslaugų kainų augimas. Vien tik spalio mėnesio duomenimis metinis vartotojų kainų pokytis per paskutiniuosius 12 mėnesių maisto ir nealkoholinių gėrimų srityje buvo 6,6 proc. Visoje Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos paaugo beveik 9 proc., o transporto srities kainų stiebimasis per tą patį laikotarpį siekė beveik 17,5 proc.
Tokie vartotojų kainų indekso pokyčiai iš anksto rodo, jog šventiniu laikotarpiu perkamos prekės ir paslaugos bus gerokai brangesnės nei pernai, o tai reiškia daugiau išlaidų artėjančių švenčių metu.
„Šių metų Kalėdines šventes tikriausiai galime pavadinti pačiomis brangiausiomis per visus nepriklausomos Lietuvos metus“, – teigia KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų profesorius Rytis Krušinskas.
Nuo 2021 m. pradžios augantis vartotojų kainų indeksas atspindi neįprastai staigų kainų augimą, kuris viena vertus yra sąlygotas COVID-19 pandemijos sukelto ekonomikos šoko, geopolitinių tendencijų, o tuo pačiu ir kai kurių verslų siekį atsigriebti už praėjusius pandeminius laikotarpius. Tuo tarpu pirkėjai, baimindamiesi 2020 m. ir ankstesnių metų kalėdinio laikotarpio scenarijaus, dovanomis bando apsirūpinti iš kiek galima anksčiau.
Nors tarp sparčiausiai augančių vartotojų kainų indeksų atskiruose segmentuose maisto ir nealkoholinių gėrimų mėnesinis vartotojų kainų indeksas nėra tarp sparčiausiai augančių, o 2021 metų pradžioje net ir buvo matomas tam tikras indekso reikšmės kritimas, tačiau persiritus į antrąją šių metų pusę augimas yra gan spartus.
Maisto prekių pardavimai prieš Kalėdas šiemet turėtų būti didesni nei pernai, daugelis planuoja sutikti šventes kitaip nei 2020 m., todėl yra pasiryžę išleisti daugiau. Tačiau šis pasiryžimas gali būti susijęs ne su didesniu, tačiau su brangesniu kalėdiniu stalu.
„Swedbank“ 2020 m. atlikto tyrimo duomenimis, šventiniam stalui vartotojai išleido dvigubai daugiau nei buvo suplanavę, nors maisto kainos kito nedaug.
„Praėjusių metų gruodžio mėnesio pabaigos vartotojų kainų indekso duomenimis maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų augimas buvo tikrai sąlyginai neženklus, tačiau šie metai atneša kiek kitokias tendencijas“, – teigia KTU profesorius.
Visgi, grįžtant prie esminių asmeninio finansų valdymo nuostatų, kurios yra gana klasikinės – kaip visada, taip ir šiemet galima neišlaidauti, o dėmesį skirti apgalvotam pirkimui.
Profesorius pataria, jog svarbu pagalvoti apie išlaidų planavimą ir laikytis sudaryto plano. Nors tai kalėdiniu laikotarpiu gali pasirodyti sudėtinga, finansinės drausmės laikymasis ir supratimas, jog po švenčių reikės gyventi toliau, o pastaruoju metu gan sparčiai lipusios aukštyn kainos neturės greito kritimo yra kertiniai aspektai.
Ir ateinančiais metais, po šventinio laikotarpio, yra numatomas tęstinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų šuolis.
„Energetinių išteklių brangimas ir šios brangimo perkėlimas vartotojų kainoms palies mus visus, kadangi tai yra viena iš paslaugų teikimo ar gamybos procesų dedamųjų Remiantis dabartinėmis ekonomikos tendencijomis, gruodžio mėnesį kainų augimas gali būti ženklus, jau ir iš anksto apsidraudžiant kalbama apie dviženklę infliaciją. Taip pat prognozuojama, kada kainų augimas stabilizuosis, spėliojama kad tai galėtų prasidėti jau vasario mėnesį ar kiek vėliau. Tačiau ekonomikai augant, didėjant atlyginimams, socialinėms išmokoms, tikriausiai galime teigti, kad ir ateinantys 2022 m. metai bus brangesni nei 2021 m.“, – prognozuoja KTU profesorius.
Asmeninį finansinį saugumą užtikrintų „finansinės pagalvės“ turėjimas pragyvenimo išlaidoms. Anot R. Krušinsko, reikia įvertinti savo poreikius ir galimybes, o dažnai minimas 3 – 6 mėnesių santaupų turėjimas galėtų būti pakankamu saugumo garantu. Visgi tai socialiai jautrus klausimas, taip pat priklausantis nuo kiekvieno poreikių bei galimybių, o jų neturint, mėnesių skaičių galima trumpinti ar ilginti.
„Mes nesame užtikrinti, jog kainų augimas jau pasiekė savo piką, todėl reikia galvoti apie galimas pasekmes ir tam pasiruošti,“ – teigia pašnekovas. Anot profesoriaus, reikėtų peržiūrėti einamas išlaidas, kiek išleista yra būtinosioms prekėms ir pagal tai skaičiuoti „finansinės pagalvės“ pragyvenimo išlaidoms dydį.
„Rinkos sąlygomis gyvenant svarbu suprasti, jog esant paklausai, bus ir pasiūla. Augant paklausai, kurios nepatenkins esama pasiūla, paslaugų, prekių kainos ir toliau kils. Mes patys būdami vartotojais, prisidedame prie kainų augimo ir taip sukuriame uždarą ratą. Rinkos savireguliacijos prasme Covid-19 pandemija tikrai nėra geras pagalbininkas, kadangi skirtingi verslai savaip išgyvena ir naudojasi susidariusia situacija“, – teigia finansų ekspertas.
R. Krušinskas primena, kad šventiniu laikotarpiu labai svarbu neprimiršti savo finansinės padėties, pasižvalgyti į ateinančių metų tendencijas bei pagalvoti, kaip lengviau prisitaikyti prie pasikeitimų. Taip pat svarbu suprasti, kad savų finansų tvarkymas gali ne tik pagelbėti planuojant išlaidas, bet ir prisidedant prie kainų stabilizavimosi.