Kristina Grumadaitė, KTU EVF Strateginio valdymo katedros doktorantė
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) doktorantūros studentai šiemet pirmą kartą turėjo puikią galimybę patirti dar vieną tarptautiškumo apraišką – anglų kalba pristatyti savo mokslinės ir pedagoginės veiklos ataskaitą Vadybos krypties doktorantūros posėdyje.
Vis įvairiapusiškesnėse disertacijose sprendžiamos mokslinės problemos bei tyrimų tarpdiscipliniškumas natūraliai skatina doktorantus neapsiriboti savo gimtosios šalies patirtimi, o aktyviai ieškoti būdų įgyti naujų žinių ir susiformuoti naujų įžvalgų dalyvaujant tarptautinėse mokslinėse konferencijose, išvykstant studijoms ir stažuotėms į užsienio šalis, klausantis tarptautinių pranešėjų skaitomų paskaitų.
Sausio 28 dieną Kauno technologijos universitete (KTU) EVF įvykusiame posėdyje, kaip doktorantūros komiteto narys, dalyvavo ESSEC Verslo mokyklos (Prancūzija) profesorius Xavieras Pavie bei tarptautinis doktorantūros studentas Emilis Williamas Thattakathas. Šių kolegų buvimas, kai kurių lietuvių studentų nuomone, taip pat suteikė atestaciniam posėdžiui kitokią atmosferą.
Anglų kalba – vis dar iššūkis?
Kokius įspūdžius patyrė doktorantai šią atestacijos posėdžio dieną? Ar diskusija anglų kalba jiems, kone visą mokslinę literatūrą disertacijos tyrimams susirenkantiems iš šaltinių anglų kalba (nepamirškime ir tų, kurie dalyvauja „Erasmus“ mainų programose ir rengia disertacijas anglų kalba!), tebėra iššūkis, ar pagaliau atsiradusi galimybė laisvai varijuoti angliškais terminais, nebeieškant kartais sunkiai formuluojamų lietuviškųjų atitikmenų?
Kokie požiūrių skirtumai reiškiasi tarp pirmųjų – antrųjų bei trečiųjų – ketvirtųjų kursų studentų? Ir apskritai – kaip pavyko pirmasis doktorantūros posėdis anglų kalba bei ko reikėtų pasimokyti ateičiai? Atsakymus į šiuos klausimus randame doktorantūros posėdyje dalyvavusių doktorantų atsiliepimuose.
[[{„fid”:”8345″,”view_mode”:”default”,”fields”:{„format”:”default”,”field_file_image_alt_text[und][0][value]”:”Kristina Grumadaitė, KTU EVF Strateginio valdymo katedros doktorantė „,”field_file_image_title_text[und][0][value]”:”Kristina Grumadaitė, KTU EVF Strateginio valdymo katedros doktorantė „},”type”:”media”,”attributes”:{„alt”:”Kristina Grumadaitė, KTU EVF Strateginio valdymo katedros doktorantė „,”title”:”Kristina Grumadaitė, KTU EVF Strateginio valdymo katedros doktorantė „,”style”:”height: 334px; width: 250px; border-width: 1px; border-style: solid; margin: 10px; float: left;”,”class”:”media-element file-default”}}]]Didesnis tarptautiškumas, paskata doktorantams priimti iššūkį reikšti mintis anglų kalba, motyvavimas moksliniams ieškojimams, objektyvių patarimų ir pastebėjimų praktika, galų gale, gera atmosfera – tokie buvo pagrindiniai akcentai doktorantų komentaruose apie anglų kalba vykusią jų atestaciją.
Prie pirmojo teigiamo įspūdžio svariai prisidėjo X. Pavie charizmatiška asmenybė. Pasaulinės klasės dėstytojas, patraukliai ir įdomiai pateikiantis sudėtingus aspektus, multidisciplininio išsilavinimo mokslininkas, gebantis sumaniai suvienyti įvairių mokslo krypčių, įskaitant filosofijos, žinias savo moksliniuose tyrimuose, jis, be išankstinio įsigilinimo į doktorantų tematikas, nuoširdžiai ir geranoriškai gebėjo su kiekvienu doktorantu pasidalinti savo įdomiomis idėjomis, objektyviais ir tiksliais pastebėjimais, vertingais patarimais.
Labiausiai galimybe diskutuoti anglų kalba apie savo disertacinius ieškojimus džiaugėsi pirmųjų kursų studentai. Jie sveikino EVF su tokia iniciatyva bei teigė esantys laimingi jau nuo doktorantūros studijų pradžios jausdami stiprėjantį tarptautiškumo gūsį.
Būdas pakelti studijų lygį
Doktorantų nuomone, tokios fakulteto iniciatyvos padeda studentams tapti tarptautiškesniems, pasiekti aukštesnį studijų lygį bei įgyti daugiau kalbėjimo patirties, kuri vėliau bus sėkmingai panaudota pristatant mokslinius rezultatus tarptautinėse konferencijose ar kituose renginiuose bei mezgant tarptautinius ryšius.
Jaunieji tyrėjai, aktyviai besinaudojantys galimybėmis savo doktorantūros procese atlikti mokslinius tyrimus užsienio šalyse ir rengiantys disertaciją anglų kalba, ypač akcentavo gebėjimą išreikšti savo disertacijos esmę bei turinį anglų kalba.
Jų nuomone, tai esminis doktoranto gebėjimas, o tarptautinių narių darbas doktorantūros komitete bei doktorantūros posėdžiai anglų kalba turėtų tapti kasdienybe. Tiesą sakant, būtų puiku turėti daugiau nei vieną komisijos narį iš užsienio – juk tai padėtų labiau išgryninti tyrimų kryptis.
Visgi, nepaisant bene nuolatinio anglų kalbos naudojimo doktorantūros studijų procese, pristatyti savo mokslinę veiklą ir diskutuoti su profesoriumi iš užsienio angliškai tebėra iššūkis, o ypač tiems, kurie turi mažiau progų bendrauti šia kalba kasdieniniame gyvenime.
Buvo matyti, kad pirmoji tokia atestacija nevyko taip efektyviai, kaip norėtųsi. Daliai doktorantų ir net komisijos narių nepavyko visiškai atsipalaiduoti ir nevaržomai diskutuoti anglų kalba.
Dėl šios priežasties kai kurie doktorantai pasigedo gilesnių ir platesnių diskusijų tarp doktorantų ir komisijos, o juk būtent jos yra be galo naudingos studijuojančiam – diskusijų metu dažnai galima įžvelgti naujų požiūrio kampų, sugeneruoti naudingų idėjų.
Rinkosi gimtąją kalbą
Kai kurie doktorantai netgi rinkosi galimybę pristatyti savo mokslinius rezultatus lietuvių kalba antrojoje doktorantūros posėdžio dalyje, kurioje prof. X. Pavie nebedalyvavo.
Pokyčiai visada veda į priekį. Kita vertus, į ką turėtume atkreipti dėmesį rengiant anglų kalba vyksiančius doktorantūros posėdžius ateityje, kad šie pokyčiai būtų visiems kuo malonesni?
Pirmiausia, doktorantai norėtų susipažinti su tarptautiniais doktorantūros komiteto nariais prieš atestacijos posėdį, iš anksto sudalyvaudami jų vedamuose seminaruose. Straipsnyje aprašomos doktorantūros atestacijos atveju doktorantai turėjo galimybę išklausyti prof. X. Pavie seminarą tik kitą dieną po doktorantūros komiteto posėdžio.
Tuo tarpu būtent seminaro metu dar labiau atsiskleidė svečio profesionalumas įdomiai bei patraukliai perteikti net ir gerai žinomus dalykus, parodyti juos naujoje šviesoje, suvienijant įvairių mokslo krypčių (ypač vadybos ir filosofijos) žinias, nuoširdžiai bendrauti su auditorija ir įtraukti ją į diskusiją. Taigi realybė skyrėsi nuo vaizdinio, kurį galėjo susikurti nepažinoję profesoriaus prieš doktorantūros posėdį – griežto vertintojo, nuodugniai besigilinančio ne tik į semestro mokslinius rezultatus, bet ir į lietuvių doktorantų anglų kalbos žinias.
Antra, suvokiant, kad tarptautinių profesorių dalyvavimas yra puiki priemonė praturtinti studijuojančių žinias, toks doktorantūros posėdis turėtų įgyti labiau pristatomąjį, diskusinį pobūdį, o didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas doktorantų atestacijoms katedrose.
Išeitis – vertėjas?
Galiausiai, nepaisant akcentuojamo kalbos barjero, dauguma doktorantų pripažino, kad doktorantūros posėdyje dalyvaujant profesoriui iš užsienio reikia visiškai atsisakyti galimybės pristatyti mokslinius rezultatus pasirinktina kalba, nes pristatantys savo darbus lietuviškai praranda progą išgirsti naujų įžvalgų iš užsienio profesorių neišvykdami iš gimtinės. Antra vertus, likusiems doktorantams tuomet ima kilti minčių, kad ir jie galėtų ar būtų galėję išvengti papildomo streso, jei savo pristatymą parengtų gimtąja kalba.
Kaip tuomet reikėtų spręsti anglų kalbos vartojimo stygiaus problemą? Viena iš doktorančių rekomenduoja spręsti šį klausimą net pasitelkiant vertėją, kadangi kalbos barjeras neturėtų būti kliūtis laisvai diskutuoti. Kiti siūlo tiesiog būti geranoriškiems, turint omenyje tai, kad ne visiems lengva šnekėti angliškai, ypač – pakankamai stresinėje būsenoje.
Apskritai reikėtų imtis visų priemonių ugdant doktorantų gebėjimus pristatyti savo veiklos rezultatus anglų kalba.
Nepaisant kilusių nesklandumų, galima teigti, kad profesorių mainai tarp universitetų yra tvirtas pamatas skatinant idėjų ir vertybių dalijimąsi. Belieka palinkėti kuo didžiausios sėkmės išlaikant šią teisingą kryptį.
