Koronavirusas (COVID-19), dėl jo įvestas karantinas ir nežinomybė dėl ateities nubloškė 2019 m. augusį pasitikėjimą euro zonos ekonomika. Šį pasitikėjimą atspindi Europos Komisijos vertinamas Ekonomikos pasitikėjimo rodiklis (angl. The Economic Sentiment Indicator, ESI), pagrįstas kas mėnesį vykdomais 19-kos euro zonos šalių verslo ir vartotojų tyrimais.
Suminiam rodiklio rezultatui 40 proc. įtakos daro pramonės sektoriaus lūkesčiai, 30 proc. – paslaugų sektorius, 20 proc. vartotojų pasitikėjimas ir po 5 proc. statybų bei mažmeninės prekybos atstovai.
Naujausiais duomenimis, dar kovo 31 d. indeksas, matuojantis bendrą verslo ir vartotojų pasitikėjimą euro zonos ekonomika, sudarė 94,2 punkto, o balandžio 29 d. krito iki 67,0 punktų – žemiausią tašką per visą rodiklio matavimo istoriją nuo 1985 m. (Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto „Bloomberg PRO“ duomenimis).
Visoje Europoje nuo koronaviruso mirė jau daugiau nei 120 tūkst. žmonių. Kita vertus, paanalizavus atskirų šalių situaciją, galima teigti, jog ekonominiai lūkesčiai nekoreliuoja su pandemine situacija šalyse. Nors Ispanija (>24 tūkst. mirusiųjų), Prancūzija (>23 tūkst. mirusiųjų) ir Vokietija (>6 tūkst. mirusiųjų) patenka į labiausiai nukentėjusių pasaulio šalių penketuką, jų verslo ir vartotojų pasitikėjimas ekonomika taip sparčiai nesmuko kaip kitose analizuojamose šalyse.
Pavyzdžiui, Estijoje (nuo COVID-19 mirė 50 gyventojų) pasitikėjimas ekonomika sumažėjo beveik trečdaliu, o Lenkijoje (mirusiųjų 600) – net 50,5% (žr. grafike).
1 pav. Verslo ir vartotojų pasitikėjimas euro zonos ekonomika. Šaltinis: „Bloomberg“
Nors dar prieš mėnesį lietuvių ir latvių pasitikėjimas ekonomika buvo gana aukštas, tačiau balandžio pabaigoje abejose šalyse užfiksuotas ~20% ESI rodiklio kritimas ir šiandien kaimyninių šalių gyventojų lūkesčiai bei tikėjimas, jog jų ekonominis ir socialinis gyvenimas normalizuosis, yra net pesimistiškesni nei prancūzų.
Nerimą kelia ir Lietuvai itin svarbios verslo partnerės Vokietijos situacija, kurioje pasitikėjimas ekonomika per pastarąjį mėnesį smuko 21,6 proc. (ESI 72,1).
Remiantis „Trading Economics“ makroekonomikos modeliais ir analitikų komentarais, galima spėti, kad Vokietijos verslo pasitikėjimui (sudaro 80 proc. bendroje ESI struktūroje) prireiks bent 12 mėn. pasiekti prieškrizinį, t.y. š.m. vasario mėn. lygį.
Sumažėjęs šalių pasitikėjimas euro zonos ekonomika neigiamai paveikė ir pavienių sektorių nuotaikas.
Sparčiai vystęsi paslaugų, pramonės ir mažmeninės prekybos sektoriai dar sunkiai mato išeitį iš nepalankios padėties dėl užsitęsusio karantino, vėluojančio suteiktų skatinimo priemonių efekto ir tik iš lėto vėl pradedančių veiklą verslų.
Visų jų lūkesčiai yra pesimistiniai (tiek paslaugų, tiek pramonės, tiek mažmeninės prekybos sektoriai ekonomika šiai dienai vis dar nepasitiki, atitinkamai -35,0; -30,4 ir -28,3). Nepasitiki ekonomika ir statybų sektorius, tik jų nuotaikos kiek optimistiškesnės (-12,8) dėl itin didelės 2019 m. nekilnojamojo turto paklausos.
Ši krizė paspartins tendenciją trumpėti tiekimo grandinėms ir pirmiausia atsigaus daugiau vietiniu vartojimu ir vietiniais tiekėjais besiremiančios šalys. Mažesnių šalių ekonomikos susidurs su lokalizavimo iššūkiais, nes dėl krizės įmonės daugiau dėmesio skirs tiekimo saugumui, o ne efektyvumui ir sąnaudoms.
Šių šalių ekonomikoms pagrindinis vaistas turėtų būti didelės vietinės infrastruktūros investicijos, mokesčių mažinimas ir spartesnis valstybės finansinės paramos padalijimas verslo įmonėms.
Nors nuotaikos vis dar slogios, tačiau tikėtina, jog ši situacija artimiausiu metu gali kisti –Jungtinėje Karalystėje pradėti pirmieji vakcinos klinikiniai bandymai, šalys pradeda laipsnišką karantino švelninimą, dalis verslų vėl atveria duris savo vartotojams, pagreitį įgauna vyriausybių ir centrinių bankų ekonomikos skatinimo priemonės. Tai turėtų bent dalimi prisidėti prie grįžtančio pasitikėjimo ekonomika.
Meda Andrijauskienė ir Raminta Benetytė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto ekonomistės.
