Svarbų vaidmenį ugdant jaunąją kartą – lavinant reikiamus gebėjimus bei kuriant palankią aplinką vaikų ugdymui – gali ir turi prisiimti verslas, specialistų bendruomenės bei visuomenininkai. Tuo įsitikinę aktyvūs Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventai, įvairiomis iniciatyvomis siekiantys užlopyti dalį švietimo sistemos spragų.
Mintimis apie rytdienai būtinus vaikų gebėjimus, galimus švietimo sistemos pokyčius ir problemų sprendimo būdus dalijasi JAV programavimo paslaugų bendrovės „Devbridge Group” viceprezidentas ir Lietuvos padalinio vadovas Viktoras Gurgždys bei Demokratinės mokyklos kūrėjas, maratonininkas Nerijus Buivydas.
Neišnaudojamas visas potencialas
„Apie tai, kaip reiktų mokyti, kaip keisti švietimo sistemą, kalbama nuolatos. Lietuvoje šnekančių yra daug, bet darančių – nelabai. Galime tik tikėtis, kad mūsų pavyzdys įkvėps reikiamus pokyčius švietimo sistemoje“, – teigia V. Gurgždys, pasakodamas apie verslo įmonės neformalaus ugdymo iniciatyvą Lietuvoje.
Praėjusiais metais bendrovė „Devbridge Group” pirmoji Lietuvoje įkūrė nemokamą kūrybinių technologijų ir programavimo akademiją Kaune ir Šakiuose, kuri skirta 7-12 m. vaikams ir pavadinta „Sourcery for Kids“. Per tiek laiko neformalaus ugdymo iniciatyva išaugo dvigubai ir išsiplėtė į regionus – Raseinius, Plungę, Klaipėdą. Viso šioje akademijoje nuo šiol mokosi 416 vaikų.
„Motyvacija labai paprasta – prisiimame atsakomybę už lyderystę savo industrijoje. Turime kuo didžiuotis, nes mūsų šalies IT kūrėjų idėjos sėkmingai realizuojamos visame pasaulyje“, – paklaustas, kodėl privataus kapitalo bendrovė investuoja į vaikų ugdymą, argumentuoja V. Gurgždys.
Jis įsitikinęs, kad tiek verslas, tiek kitos organizacijos ar pavieniai asmenys turėtų prisiimti atsakomybę ir investuoti į savo industrijos ateitį.
„Bendruomenė, esanti už mokyklos sienų, yra didžiulis neišnaudotas potencialas. Ugdymo atsakomybė vis tiek lieka mokyklos rankose, bet visi aplink prieinami ištekliai gali ir turi būti panaudoti geresniam ugdymui užtikrinti“, – pastebi ir N. Buivydas, prieš porą metų Lietuvoje išgarsėjęs neįprasta iniciatyva bei tokiu būdu atkreipęs dėmesį į švietimo sistemos spragas.
Vadovaudamasis šūkiu „Už laimingesnius vaikus mokyklose“ N. Buivydas per 20 dienų nubėgo 20 maratonų ir aplankė 20 Lietuvos mokyklų, kuriose bendravo su jas lankančiais vaikais. Bėgdamas N. Buivydas įveikė arti 850 kilometrų, o išgirstus ir užrašytus vaikų pageidavimus perdavė Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Pasak N. Buivydo, pažintis su vietos bendruomenėmis, vizitai į vietines verslo įmones, susitikimai su aktyviais piliečiais, ekskursijos įdomiose vietose, akcijų organizavimas ar prisidėjimas prie jų –tėra maža dalis to, kas gali vykti už standartinės pamokos rėmų. „Svarbiausia, kad tokie ištekliai dažniausiai nieko nekainuoja, nes visuomenėje yra daugybė žmonių, norinčių padėti vaikams ir prisidėti prie jų ugdymo“.
Svarbus technologinis raštingumas
Uždavus klausimą, kokių kompetencijų reikia būsimoms kartoms, kad jos puikiai prisitaikytų prie besikeičiančio pasaulio, pašnekovai pabrėžia tuos gebėjimus, kuriuos neretai įvardija tarptautiniai ekspertai, prognozuodami ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčius.
„Programavimas yra jau ne ateities kalba, bet dabartinė pažangos kalba. Technologinis raštingumas yra persmelkęs visas sritis ir yra bet kurios perspektyvios profesijos sėkmės pagrindas“, – teigia V. Gurgždys, pabrėždamas, kad atimdami iš vaikų galimybę kurti technologijomis, mažiname jų galimybes ateityje konkuruoti pažangiausiose industrijose.
Akademijos „Sourcery for Kids“ iniciatorius akcentuoja, kad šiame technologijų amžiuje vaikai, turintys programavimo pagrindus, gali lengviau komunikuoti, o ateityje – užimti pareigas, geriau atitinkančias vidinius poreikius ir gebėjimus. Dar daugiau – mokant vaikus technologijų, laužomi įvairūs socialiniai stereotipai. Tai padeda ne tik lyčių, bet ir rasinius, geografinius, socialinės atskirties barjerus.
Argumentus apie technologinio raštingumo ugdymo būtinumą V. Gurgždys iliustruoja skaičiais. Asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad iki 2020 m. programuotojų poreikis Lietuvoje išaugs net 83 proc. Estijoje ar Jungtinėje Karalystėje IT specialistai sudaro daugiau nei 5 proc. visų darbuotojų. Lietuvoje, nepaisant augančių IT sektoriaus investicijų, šis rodiklis siekia tik 2,5 proc.. Šiame kontekste, vaikų ugdymas yra kritiškai svarbus IT sektoriui.
Bendrovės „Devbridge Group“ viceprezidentas atkreipia dėmesį į reikšmingą aspektą: nors skaitmeniniame amžiuje programavimo svarba yra dramatiškai išaugusi, ši situacija vis dar neturi pakankamų išraiškų mūsų švietimo sistemoje. V. Gurgždžio manymu, tai lemia informatikos ir susijusių mokslų svarbos nesupratimas ir neretai visuomenėje vyraujantis neigiamas požiūris į technologijas.
„Dažnas įsitikinęs, esą reikia traukti kompiuterius, planšetes vaikams iš rankų ir skatinti juos pramogauti lauke, kaip kad augo mūsų karta. Aš pats esu dviejų vaikų tėvas ir suprantu, iš kur kyla toks nuogąstavimas“, – sako V. Gurgždys, pabrėždamas, kad tėvai, mokytojai ir kiti švietimo sistemos dalyviai turėtų ne drausti, o vaikus nukreipti teisinga linkme.
„Reikėtų suprasti, kad vadinamasis „ekrano laikas“ gali būti skirtas ne vartojimui, t.y. žaisti žaidimus, bet kūrybai – kai vaikas gali kurti savo projektus, programas, mokytis ir panašiai“.
Pradėtų nuo emocinės aplinkos
„Normalu, kad rastume ką patobulinti ir galėtume teigti, jog tie pokyčiai būtini ir svarbūs. Visgi aš atsispirčiau nuo vieno paprasto dalyko – vaikų emocinės aplinkos gerinimo mokyklose“,– tokį pokyčių atspirties tašką įvardija N. Buivydas.
Demokratinės mokyklos kūrėjas dalijasi susitikimų su mokiniais įspūdžius: daugeliu atvejų vaikai mokyklose nėra girdimi, nėra atsižvelgiama į jų nuomonę, jie nesijaučia svarbia bendruomenės dalimi. „Tokioje aplinkoje tu negali iki galo gerai jaustis ir tam atsiranda prielaidos: nemėgti mokyklos, pamokų, mokytojų, bendraamžių ir visos sistemos“, – sako N. Buivydas.
„Mano manymu, vaikų emocinei būsenai mokyklose nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Jų savijauta, ryšys su suaugusiais, tarpusavio bendradarbiavimas, psichologinis saugumas nublanksta prieš standartizuotus testus, egzaminus, reitingus ir akademinę medžiagą, kurią reikia išmokti“, – pastebi pašnekovas, kuris švietimo politikams siūlo ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti, kad mokyklose mokytųsi laimingesni vaikai.
„Sukūrę pagrindą dialogui ir tarpusavio supratimui tvirtinsime ryšius tarp vaikų ir suaugusių. O ant sveikų ir pagarba grįstų santykių jau galime statyti vertinimo sistemas, ugdymo metodikas, krūvius, egzaminų rengimą ir panašiai“, – sako Demokratinės mokyklos kūrėjas.
N. Buivydo nuomone, ugdyti empatiją, emocinį raštingumą ir kitaip pažinti save ir kitus – tiesiog būtina. „Mes esame socialinės būtybės ir santykių su kitais žmonėmis nei darbe, nei namuose neišvengsime. Turime sugebėti komunikuoti savo idėjas, išgirsti kitus ir mokėti susitarti“.
Šalia minėtų skaitmeninio raštingumo bei emocinio intelekto gebėjimų N. Buivydas įvardija ir kitas svarbias kompetencijas, kurias turėtų ugdyti moderni mokykla. Tai – kūrybiškumas, kritinis mąstymas ir medijų raštingumas – gebėjimas analizuoti ir vertinti informaciją, pateikiamą viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose.
N. Buivydas ypač akcentuoja gebėjimo sutelkti dėmesį svarbą. „Pastebiu, jog kuo toliau, tuo mažiau jauni žmonės geba koncentruoti dėmesį. Vaizdai, informacija ir visos technologijos taip dirgina jauno žmogaus smegenis, kad susitelkimas į vieną darbą, vieną užduotį tampa retenybe, dažnai viskas atliekama paviršutiniškai, nenueinama „į gylį“. Todėl manau, kad gebėjimą susitelkti konkrečiam tikslui, gilintis į vieną sritį, pabaigti darbą iki galo reikėtų lavinti“.
