Pereiti prie turinio

Kristina Keburė. Dabartinio verslo aplinka – bendradarbiavimas padeda išlikti konkurencingais

KTU Atsakingai | 2024-08-20

Kauno technologijos universiteto (KTU) Inovacijų valdymo programos doktorantė Kristina Keburė

Šiandien labiau nei bet kada anksčiau organizacijos, ypatingai tarptautinės, išgyvena reikšmingus pokyčius. Ekonomika nuolat kinta, keičiasi ir rinkos, globalizacijos bei naujų žinių poreikiai. Įmonės vis dažniau susiduria su sunkumais išlaikydamos ir stiprindamos savo konkurencinius pranašumus, todėl šiandien tampa labai svarbu atsigręžti ne tik į konkurencinę aplinką, bet ir tarpusavio bendradarbiavimo galimybes.

Tarpusavio bendradarbiavimas neretai grindžiamas atvirųjų inovacijų, skirtų sutrumpinti inovacijų kūrimo laikotarpį, idėja.

Organizacijos dėl spartėjančio tempo nebegali tik diegti naujovių, nes nespėtų prisitaikyti prie spartaus pokyčių tempo, dėl to tampa aktualu atsigręžti į savo konkurentų kuriamas naujoves, būtent atvirosios inovacijos integruoja bendradarbiavimą su išorės partneriais – universitetais, kitomis įmonėmis, agentūromis, darbuotojais ir klientais.

Kristina Keburė
Kristina Keburė

Atviros inovacijos – kompleksinis uždavinys

Norint įtvirtinti atvirąsias inovacijas savo įmonėse, svarbiausia atsižvelgti į organizacijų gebėjimus, tačiau kyla diskusijos, kokių gi įgūdžių reikia. Atsakant į šį klausimą, pirmiausia reikėtų dėmesį skirti aplinkos skenavimui, inovacijų komercializavimui, išorės partnerių tinklo ir partnerystės kūrimui bei darbuotojų įsitraukimui.

Kristina Keburė
Kristina Keburė

Kalbant apie aplinkos skenavimą, jis gali padėti įmonėms nustatyti prioritetus, stebėti verslo aplinką ir rasti naujų galimybių iniciatyvoms. Tuo tarpu išorės partnerių tinklas ir partnerysčių kūrimas padeda sukurti glaudžius santykius su kitais rinkos žaidėjais.

Inovacijų komercializavimas siejamas su atvirų inovacijų strategija, prioritetais ir tikslais, o darbuotojų įsitraukimas į inovacijų kūrimo procesą yra laikomas vienu iš svarbiausių veiksnių, nes naujos idėjos gali gimti ne tik bendradarbiaujant su išorės partneriais, bet ir įmonės viduje.

Norint darbuotojų įsitraukimo, įmonės turi sukurti ypatingai efektyvias motyvacines programas. Tam pasitarnauja kuriama kultūra, kad kiekvienas įmonės darbuotojas dirba tarsi savo įkurtoje įmonėje, todėl jie siekia maksimaliai efektyvaus rezultato. Taip pat įmonėms labai svarbūs ir vidiniai procesai, kurie remiasi išteklių valdymų, duomenų apsauga ir aiškia organizacijos struktūra.

Mokslo poreikis versle

Mokslinių tyrimų vykdymas atvirųjų inovacijų kontekste svarbus prisidedant ne tik prie praktinių sprendimų įmonėse, valstybės valdomuosiuose sektoriuose bei tarpvalstybiniame lygmenyje, bet ir prie naujų teorijų atradimo ir jau esamų tobulinimo, kuriose ateities perspektyvose leidžia spręsti globaliai iškeltus klausimus.

Doktorantūros studijos – unikali galimybė prisidėti prie naujų ir esamų teorijų tobulinimo. Visus jaunuosius mokslininkus skatinu išdrįsti, pasitikėti savimi ir kurti stiprią mokslininkų bendruomenę. Čia įgauname patirties viešai kalbėti ir nebijoti klysti.

Mano nuomone, svarbiausia patirtis yra supratimas, kad mokslinio tyrimo procesas nėra baigtinis taškas. Jis gali transformuotis į skirtingus pasirinkimo kelius, iškeliant ne vieną hipotezę ir mokslinį klausimą.

Būtent verslo aplinkoje doktorantų tyrimai įgyja ypatingą vertę, nes jie ne tik atveria naujas galimybes ir požiūrius, bet ir padeda įmonėms išlikti konkurencingoms. Gebėjimas laiku pritaikyti naujoves ir adaptuotis prie kintančių rinkos sąlygų – esminis išlikimo veiksnys, o mokslinis tyrimų procesas suteikia pagrindą tuos tikslus pasiekti.