Pereiti prie turinio
Oranžiniame fone baltos spalvos pastatų piktograma, įskaitant namą, daugiabutį ir dangoraižį, su tekstu „11 Darnūs miestai ir bendruomenės“. Iliustruojamas siekis kurti saugias, įtraukes ir tvarias gyvenamąsias vietas.
Garstyčių spalvos fone baltas begalybės simbolis su rodykle viduje ir tekstu „12 Atsakingas vartojimas ir gamyba“. Vaizduojamas atsakingo išteklių naudojimo ir tvarios gamybos tikslas.
Žaliame fone baltos akies forma su Žemės rutuliu viduje ir tekstu „13 Sušvelninti klimato kaitos poveikį“. Simbolizuojamas klimato veiksmų svarbos pripažinimas ir reakcija į klimato krizę.

Kodėl tvarumas prasideda nuo vidinių vertybių? KTU disertacija atskleidžia religingumo, dvasingumo ir minimalizmo vaidmenį vartotojų pasirinkimuose

Universitetas | 2026-04-01

Kasdieniai vartotojų sprendimai – ką pirkti, kiek vartoti, ko atsisakyti – ilgainiui daro reikšmingą poveikį aplinkai ir rinkai. Tačiau šiuos pasirinkimus formuoja ne tik praktiniai argumentai, bet ir asmeninės nuostatos. Šią temą savo daktaro disertacijoje nagrinėjo Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto tyrėja Vytautė Šmakova. Kaip sako pati tyrėja: „Norėjosi pažvelgti giliau – ne tik į kainą ar technologijas, bet į vidinius žmogaus motyvus. Religingumas, dvasingumas ir minimalizmas – tai vertybiniai pagrindai, kurie gali paaiškinti, kodėl žmogus apskritai renkasi vartoti mažiau ir atsakingiau.“

Dvasingumas skatina tvarų vartojimą

Tyrimas atskleidė įdomų skirtumą tarp religingumo ir dvasingumo. Religingumas dažniau siejamas su institucija, tradicijomis, bendruomene. Dvasingumas – su asmeniniu santykiu su gyvenimo prasme, vidine refleksija, atsakomybe. Kasdienybėje tai gali reikšti, kad religingas žmogus vadovaujasi tam tikromis išorinėmis normomis, o dvasingas – labiau savo vidiniu suvokimu, kas yra prasminga ir teisinga.

„Mano tyrimas parodė, kad būtent tas vidinis, asmeninis santykis turi stipresnį ryšį su tvariais pasirinkimais“, – aiškina Vytautė Šmakova.

Ji paaiškina: „Būtent dvasingumas tiesiogiai ir netiesiogiai, per minimalizmą, stiprina tvaraus vartojimo ketinimus. Žmogus klausia savęs: ‚ar man tikrai to reikia?‘ ir ‚kokį poveikį darau aplinkai?‘“

Tyrimo rezultatai rodo, kad tvarus vartojimas dažniau kyla iš vidinės motyvacijos nei iš išorinių normų. „Kai žmogus tvarumą suvokia kaip asmeninę vertybę, o ne pareigą, jo sprendimai tampa nuoseklesni“, – pabrėžia tyrėja.

KTU EVF tyrėja Vytautė Šmakova
KTU EVF tyrėja Vytautė Šmakova

Minimalizmas kaip praktinis įrankis

Minimalizmas, tyrėjos akimis veikia kaip tiltas tarp vertybių ir realių ketinimų vartoti tvariai. Kaip paaiškina V. Šmakova: „Vien turėti vertybes neužtenka – reikia praktinio gyvenimo būdo, kuris jas įgyvendina. Minimalizmas padeda vertybes ‚įžeminti‘: rinktis mažiau, bet kokybiškiau, vengti pertekliaus, mažinti švaistymą.“

Ji pabrėžia, kad minimalizmas gali tapti praktišku kasdieniu įrankiu: „Minimalizmas nereiškia asketizmo ar atsisakymo visko – tai sąmoningas pasirinkimas turėti tiek, kiek iš tiesų reikia. Pavyzdžiui, mažiau pirkti impulsyviai, mažiau švaistyti maistą, ilgiau naudoti turimus daiktus. Maži sprendimai kasdien ilgainiui padaro didelį poveikį.“

Įžvalgos verslui ir praktikai

Tyrimo rezultatai svarbūs ne tik mokslui, bet ir verslui. Disertacija parodė, kad tvaraus vartojimo ketinimus labiau stiprina dvasingumas ir su juo susijęs minimalizmas, o religingumo poveikis yra silpnesnis. Kitaip tariant, žmonės dažniau renkasi vartoti atsakingai tada, kai tai atitinka jų vidines sąmoningumo, saikingumo ir prasmingumo nuostatas.

Tai reiškia, kad verslui svarbu kalbėti ne tik apie produktą, bet ir apie jo prasmę. Kaip sako Vytautė Šmakova: „Verslas galėtų daugiau kalbėti ne apie turėjimą daugiau, o apie rinkimąsi prasmingai.“ Tyrimas rodo, kad veiksminga autentiška komunikacija, paremta vidinėmis vertybėmis – prasmingumu, kokybe, atsakomybe. Minimalizmo ir sąmoningo vartojimo tema yra socialinės atsakomybės ir ilgalaikio lojalumo pagrindas.

Disertacijoje taip pat pabrėžiama, kad vertybėmis grįsta komunikacija gali būti taikoma ne tik versle, bet ir švietime ar viešojoje politikoje. Švietime tai galėtų pasireikšti per didesnį dėmesį sąmoningumo, atsakomybės ir saikingo vartojimo įgūdžių ugdymui, kad tokios nuostatos formuotųsi nuo ankstyvo amžiaus. Viešojoje politikoje tokios įžvalgos padėtų kurti programas ir iniciatyvas, kurios ne tik informuoja, bet ir skatina žmones remtis savo vertybėmis. Tokiu būdu būtų ne tik geriau suprantamas tvarumas, bet ir skatinamas praktinis, kasdieniuose pasirinkimuose matomas atsakingas elgesys.

Ateities planai

Kalbėdama apie savo ateitį po doktorantūros, V. Šmakova sako: „Norėčiau toliau dirbti su vertybių ir vartotojų elgsenos temomis akademiniame kontekste ir versle. Man įdomu, kaip mokslinės įžvalgos gali būti pritaikytos realiuose sprendimuose. Tikiu, kad tvarumas neturi likti tik teorija – jis turi tapti strategine kryptimi organizacijoms ir visuomenei.“

Tyrėja tikisi, kad šios įžvalgos bus naudingos tiek akademinėje, tiek verslo aplinkoje ir padės skatinti sąmoningesnius bei atsakingesnius sprendimus.