Kaip mažmeninės prekybos sektorius siekia tvarumo: Baltijos šalyse ir Vokietijoje atliktas tyrimas parodo, kas lemia sprendimus

Studijos žiniasklaidai | 2020-03-02

Kuo toliau, tuo labiau mažmeninės prekybos tinklai įtraukia į savo vykdomą veiklą tvarumo tikslus, tačiau dažniausiai tai daro paisydami valdžios reikalavimų, vartotojų spaudimo ar siekio sutaupyti. Tuo tarpu Vokietijoje dėmesys labiau skiriamas prekyboje esantiems sveikiems produktams ir jų kilmei. Tokia preliminaria įžvalga dalijasi mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos, atlikę mažmeninės prekybos tinklų tvaraus valdymo ir atskaitomybės tyrimą.

Tarptautinis tyrimas vykdytas Kauno technologijos universiteto (KTU), Tartu universiteto, Latvijos universiteto ir Hamo-Lipštato aukštosios mokyklos iniciatyva, siekiant įvertinti, kokie veiksniai tvarumo atžvilgiu skatina mažmenines prekybos įmones Baltijos šalyse ir Vokietijoje.Nuo praėjusių metų vykdyto tyrimo metu mokslininkai rinko duomenis iš viešai prieinamų šaltinių: šalių statistikos duomenų bazių, teisinių reglamentų, mažmenininkų skelbiamų pranešimų bei ataskaitų. Siekiant įvertinti mažmeninių prekybos įmonių tvarumą, tyrimo metu taip pat atlikti interviu su mažmeninės prekybos tinklų, kurie užima didelę dalį rinkos, atstovais.

Svarbu tiek, kiek reguliuojama?

Lina Dagilienė

„Rezultatai parodė, kad visose tyrime dalyvavusiose šalyse tarp mažmenininkų labiausiai tvarias ir socialiai atsakingas verslo iniciatyvas skatina sprendimai, susiję su energetiniu našumu, logistika ir pakuotėmis “, – komentuoja KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė Lina Dagilienė. Tokių dalykų svarbą įvardija bene penktadalis tyrimo dalyvių – atitinkamai 19 proc. Baltijos šalyse ir 18 proc. Vokietijoje. Mokslininkės teigimu, mažmenininkai suinteresuoti tokiais ekonominiais sprendimais, kurie įgalina padidinti veiklos efektyvumą ir sumažinti patiriamas sąnaudas.

Tarptautinio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Baltijos šalyse mažmeninių prekybos įmonių tvarias bei socialiniai atsakingas veiklas dažnai lemia būtinybė atitikti teisinį reguliavimą, tuo tarpu Vokietijoje šis veiksnys daro net 4 kartus mažesnę įtaką.

Skirtingą poveikį tvariems verslo sprendimams turi ir perdirbimo aktualijos: tyrimo metu nustatyta, kad Baltijos šalyse šio veiksnio įtaka yra vėlgi 4 kartus didesnė negu Vokietijoje – atitinkamai 12 proc. ir 3 proc.

Viktorija Varaniūtė

„Tikėtina, jog taip yra todėl, jog Baltijos šalyse veikiančioms mažmeninės prekybos įmonėms šiuo metu yra svarbiausia atitikti Europos Sąjungos Direktyvos, susijusios su perdirbimu ir pakuotėmis, reikalavimus“, – tyrimo rezultatus interpretuoja KTU EVF docentė Viktorija Varaniūtė, turėdama omenyje ES/2018/851 ir iš dalies ES/2008/98/EB direktyvas.

Pasak jos, galimai Vokietijoje šie veiksniai mažiau svarbūs todėl, kad nacionalinis aplinkosauginis reguliavimas čia įvyko gerokai anksčiau, lyginant su Baltijos šalimis, todėl vokiečių mažmenininkams šiuo metu aktualesni įgalinimo ir įgyvendinimo žingsniai, o ne tik siekis atitikti reikalavimus.

Paiso vartotojų interesų

Profesorė L. Dagilienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Vokietijoje mažmenininkai gana panašiai išskiria vartotojų elgsenos ir atsakomybės veiksnį, t.y. nuolat vertina bei analizuoja vartotojų poreikius ir siekia juos atliepti.

Mokslininkų nuomone, vartotojai vis dažniau suvokia daromą žalą aplinkai, vertindami socialinį, ekologinį bei ekonominį poveikį, kurį sukelia produktų gamyba ir vartojimas. Brandesnis Europos vartotojų požiūris veikia ir mažmeninės prekybos sektorių.

„Svarbu pabrėžti ir skirtumus tarp miesto ir kaimo, regionų vartotojų“, – akcentuoja L. Dagilienė. Anot jos, miesto gyventojai geriau žino apie aktualijas, pavyzdžiui, jiems daugiau kyla klausimų dėl plastikinių maišelių, produkto kilmės ir panašių dalykų.

Galimai dėl brandesnių vartotojų nuostatų mažmenininkai yra labiau suinteresuoti tvaraus valdymo veiklomis, susijusiomis su sveikais produktais. Tyrimo metu nustatyta, kad Vokietijoje šis veiksnys daro 10 proc. didesnę įtaką negu Baltijos šalyse ir šioje šalyje yra bene dvigubai svarbesnis. „Apskritai,  čia jau susiformavusi organinės kilmės produktų rinka ir atitinkami prekybos tinklai, orientuoti į tokią produkciją”, – pastebi L. Dagilienė.

Tyrime nustatyta, kad Vokietijos mažmeninės prekybos įmonėms gerokai didesnę svarbą turi produkto kilmė, t.y. iš kur prekė yra atvežta, kas yra gamintojas ir t.t. – šį veiksnį įvardijo 23 proc. įmonių atstovų. Tuo tarpu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jo įtaką tvarumo veikloms pripažino tik 4 proc. mažmenininkų, kas sudaro 5,75 karto mažesnį skaičių.

Pasak tyrėjų, tai galima sieti su šalies mažmeninės prekybos tinklų specifika bei visuomenės branda. Tuo tarpu Baltijos šalyse aktyvinti tvarią veiklą įmones kol kas labiau skatina siekis atitikti keliamus reikalavimus.

„Besikeičiantis visuomenės požiūris lemia, kad vis didesni reikalavimai yra keliami ir tiekėjams. Dėl savo padėties tiekimo grandinėje tarp gamintojų ir vartotojų, mažmeninės prekybos tinklai vaidina svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti tvarumą tiekimo grandinėse“, – pažymi prof. L. Dagilienė.

Ji akcentuoja, kad mažmeninė prekyba yra vienas iš 10 daugiausiai anglies dvideginio (carbon-intensive) sunaudojančių sektorių pasaulyje. Pasak mokslininkės, siekis įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, ypač DVT 12 „Atsakingas vartojimas ir gamyba“, turėtų skatinti tvarumo strategijų bei iniciatyvų plėtrą mažmeninės prekybos tinkle veikloje.

Įmonių informacija apie tvarias veiklas – dozuota

Mokslininkai akcentuoja, kad tiek Baltijos šalyse, tiek Vokietijoje informacijos apie tvarumą atskleidimo reikalavimai yra labai panašūs – tai lėmė iš ES Direktyvos 2014/95/EU į ES šalių nacionalinius teisės aktus perkeltos nuostatos dėl nefinansinės ir kitos informacijos.

„Įmonės yra įpareigotos pateikti aplinkosauginę ir socialinę informaciją kaip atskirą dalį metiniame pranešime arba kaip atskirą socialinės atsakomybės ataskaitą“, – komentuoja tyrimo dokumentų analizę atlikusi KTU EVF tyrėja, doktorantė Sima Jasevičienė.

Ji pabrėžia, kad toks įpareigojimas galioja ne visiems mažmenininkams – šis reikalavimas taikomas tik didelėms, ne mažiau kaip 500 darbuotojų turinčioms arba viešo intereso įmonėms, kurios valstybėje svarbios dėl savo veiklos mąsto ir klientų skaičiaus. Pagal LR finansinių ataskaitų audito įstatymą, šiai grupei priskirtinos kai kurios valstybės ar savivaldybės įmonės, bankai,  kredito unijos, draudimo, finansų maklerio ar kitokios įmonės.

„Taip pat pastebėjome, kad tiek Baltijos šalyse, tiek Vokietijoje mažmeninės prekybos įmonės ataskaitose pateikia tik minimalią aplinkosauginę ir socialinę informaciją, kuri yra reikalinga pagal keliamus reikalavimus“, – tyrimo išvadomis dalijasi S. Jasevičienė.

Daugeliu atveju nagrinėtų šalių mažmeninės prekybos įmonių suinteresuotoms šalims tvarumo atžvilgiu nėra teikiama viešai prieinama susisteminta informacija. Mokslininkų teigimu, tvarių principų  įgyvendinimas teikiant atskiras socialinės atsakomybės ataskaitas leistų mažmeninės prekybos įmonėms tapti patrauklesnėms ne tik potencialiems investuotojams, tiekėjams, vartotojams, bet ir visuomenei, kurios suvokimas ir branda klimato kaitos atžvilgiu keičiasi.

Mažmeninės prekybos tinklų Baltijos šalyse bei Vokietijoje atskaitomybės tyrimas atliktas vykdant projektą „Tvaraus valdymo ir atskaitomybės veiksniai mažmeninėje prekyboje”, kuris remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku