Lėtėjantis ekonomikos augimas patvirtina tai, kad per artimiausius dešimt metų Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkio pasiekti nepavyks. Nerimą kelia ir nedarbo, ypač tarp jaunų žmonių, lygis, diskutuojama, ar sugebame būti pakankamai inovatyvūs ir ar mūsų, nors ir išsilavinusi, darbo jėga įgyja gebėjimų, reikalingų XXI amžiaus ekonomikai. Kaip viena iš išeičių problemoms spręsti įvardijamas verslumas.
Apie pastarojo, ypač tarp jaunų žmonių, skatinimą kalbama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Štai Didžiojoje Britanijoje ruošiamasi verslo pagrindų pradėti mokyti dar pradinėje mokykloje. Dėl jo susirūpinę ir mūsų politikai, akademikai bei verslininkai.
Svarbu regioninei plėtrai
„Visi pritaria, kad verslas yra ekonomikos variklis ir sukuria didžiausią pridėtinę vertę. Dėl to ypatingą dėmesį turime skirti jaunimo verslumo ugdymui, – sako Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktorius Andrius Jasinskis. „Turime veikti. Reikia sistemingai mąstyti apie jaunimo verslumą ugdančią ekosistemą, aplinką, kurioje atsiskleistų ir būtų ugdomos pačios geriausios jaunuolio savybės. Tai turėtų būti daroma nuo pradinių mokyklų ar net darželių, neapsiribojant mokyklomis, gimnazijomis ir universitetais“ – tvirtina verslininkas. Pasak jo, daugiausiai dėmesio būtina skirti regionams, identifikuoti jų verslo lyderius. Ypatingas dėmesys reikalingas tiems, kurie ne tik uždirba pelną, bet mąsto plačiau – apie savo regiono gerovę, jaunų žmonių išlaikymą ir grąžinimą iš emigracijos. „Turime rasti būdų, kaip motyvuoti tai daryti, juk verslininkai gali paskatinti jaunimą, pasidalinti patirtimi. O tai svarbu ir regioninei plėtrai, ir kovai su socialine atskirtimi“, – teigia A. Jasinskis. „Dabar kuriami centrai, kur rūpinamasi socialiai pažeidžiamais jaunuoliais. Tai – labai gerai, tačiau ne mažesnį dėmesį reikėtų skirti regioniniams jaunimo verslumo ugdymo centrams, kurie padėtų pradedant savą verslą“, – teigia A. Jasinskis. Čia jaunas žmogus sistemingai gautų konsultacijas ir mokymus iš verslo įmonių direktorių ar savininkų, kurtų produktus kartu su bendraminčiais ir žengtų pirmuosius nuosavo verslo žingsnius. „Turime mąstyti, kaip su minimaliomis investicijomis gauti maksimalią grąžą – per kuriamas darbo vietas, mokesčius, jaunų žmonių užimtumą“, – vardina jis.
Tobulėti turi visi
„Dažnai sakoma, kad verslininku gimstama, o ne tampama. Tačiau tai – tik iš dalies tiesa“, – pastebi Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Irena Pekarskienė. Dėstytojos teigimu, verslo ugdymą galima suskirstyti etapais. Pirmasis vyksta šeimoje, kur įgyjamas suvokimas apie pinigus, jų reikšmę kasdieniame gyvenime. Jis papildomas ir mokykloje, kuomet ekonomikos pamokose vaikai skatinami kurti verslo idėjas ir jas įgyvendinti. I. Pekarskienė pabrėžė, kad šiame etape itin svarbus bendradarbiavimas su universitetais.
Pasak profesorės, itin svarbus ir antrasis etapas, vykstantis aukštosiose mokyklose. „Studijos, ypač verslo ir ekonomikos, turi būti orientuojamos į probleminį mokymą, per kurį studentai įgytas žinias gebėtų taikyti konkrečių problemų sprendimui. Kiekviena aukštoji mokykla tam turi rasti savo „receptą“ pagal turimus partnerius, studijų kryptis“, – pasakoja I. Pekarskienė. Pasak jos, tik tinkamos praktikų programos padeda pasiruošti trečiajam etapui – darbinei veiklai. Čia paaiškėja, kokių žinių ir gebėjimų reikia realioms problemoms spręsti. I.Pekarskienė stebėjosi dėl to, kad nepaisant akivaizdaus verslumo trūkumo, Lietuvos viešojoje erdvėje itin dažnai nuvertinamos ekonomikos ar vadybos studijos.
„Lietuvai reikalingi žmonės, turintys globalų supratimą apie verslo aplinką, verslo kūrimą, organizavimą ir plėtros kryptis, gebantys analizuoti ir planuoti“, – tvirtina ji.
Straipsnis publikuotas portale 15min.lt
