„Juodojo penktadienio“ reklamų, skelbiančių ypatingus pasiūlymus ir dar neregėtas kainas nepastebėti neįmanoma. Ši masinio pirkimo diena, prasidėjusi JAV ir tradiciškai trukdavusi vieną dieną, šiandien daugelyje pasaulio valstybių vyksta vos ne visą mėnesį. Kada ši amerikietiška išpardavimų tradicija prigijo Lietuvoje? Kaip nepakliūti į „Juodojo penktadienio“ pinkles ir rasti tikrai vertingus pasiūlymus?
„Juodojo penktadienio“ išpardavimai Lietuvoje nėra senas reiškinys: pavieniai prekybininkai nuolaidas ėmė taikyti tik 2013 ar 2014 metais, o masiškesnės reklamos apie „Juodojo penktadienio“ išpardavimus ir nuolaidas pasirodė maždaug 2017-aisiais. Tad šio reiškinio populiarumui – vos keleri metai“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) lektorė Rasa Gudonavičienė.
Anot jos, šio reiškinio išpopuliarėjimo priežasčių – ne viena. Viena iš jų ta, kad Lietuva nuolat „vakarėja“, t. y. į lietuvių kultūrą vis labiau įsilieja Vakarų šalių tradicijos.
„Lietuvoje jau seniai prigijo Valentino diena, vis labiau populiarėja ir Helovinas, tad nesvetimi lietuviams tapo ir „Viengungių dienos“, „Juodojo penktadienio“ bei „Kibernetinio pirmadienio“ išpardavimai“, – sako R. Gudonavičienė.
Be to, tyrimai atskleidžia, o prekybininkai antrina, kad lietuviams labai patinka išpardavimai, nuolaidos ir akcijos.
„Tokios vis labiau populiarėjančios nuolaidų ar išpardavimų dienos rodo ir tai, kad mes gyvename gerai, kad lietuviai turi laisvų pinigų ir noriai juos leidžia“, – teigia KTU EVF lektorė.
JAV „Juodasis penktadienis“ anksčiau tradiciškai vykdavo vieną dieną – ketvirtąjį lapkričio penktadienį, kitą dieną po Padėkos dienos. Tačiau šis nuolaidų laikas vis ilgėja, o vienos dienos „Juodojo penktadienio“ išpardavimų jau senokai nelikę.
„Taip būdavo tik šio reiškinio pradžioje (praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje), kai tik tą vieną dieną amerikiečiai galėjo įsigyti prekių su išskirtinai didelėmis nuolaidomis. Žmonės stovėdavo eilėse prie įėjimo į parduotuves po kelias valandas iki jų atsidarymo, susidarydavo sunkiai kontroliuojamos spūstys, o dėl kai kurių prekių vykdavo aršios grumtynės tarp pirkėjų, kasmet būdavo ir smarkiai nukentėjusių“, – pasakoja R. Gudonavičienė.
Pastaraisiais metais, siekiant išvengti antplūdžio, nuolaidų taikymas yra gerokai išplėstas visose „Juodojo penktadienio“ išpardavimus taikančiose šalyse.
„Svarbu pabrėžti, kad kiekvieno prekybininko sprendimas gali būti skirtingas tiek nuolaidų dydžio, tiek jų taikymo laikotarpio prasme. Ilgesnis „Juodojo penktadienio“ laikotarpis naudingas ir prekybininkams: ilgesnė akcijų trukmė leidžia sugeneruoti didesnius pirkėjų srautus, panaudoti įvairesnes rinkodaros komunikacijos priemones. Pirkėjams tai gali būti patogiau dėl labiau subalansuotų parduotuvių lankytojų srautų, galimybės išvengti skubaus, impulsyvaus pirkimo, nes atsiranda laiko apsvarstyti, pagalvoti“, – tikina pašnekovė.
Pagrindinė pirkėjų priviliojimo į parduotuves priemonė tokiu laikotarpiu – reguliarios kainos sumažinimas. Vis dėlto vien sumažinti kainą nepakanka, reikia kuo išradingiau apie tai informuoti savo pirkėjus. Tam pasitelkiamos įvairios rinkodaros komunikacijos priemonės: reklama spaudoje, atitinkamuose internetiniuose puslapiuose, radijuje, televizijoje. Šiandien ypač išnaudojamos ir nuomonės formuotojų paslaugos.
„Žinoma, vis dar pasitaiko prekybininkų, kurie sąmoningai padidina prekių kainas, o per išpardavimus reguliarią kainą nurodo kaip kainą jau su nuolaida. Tačiau pirkėjai tampa vis sumanesni, geba palyginti atskirų laikotarpių kainas, be to, Civilinio kodekso pakeitimai ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kontrolė neleidžia prekybininkams nevaržomai savivaliauti“, – teigia lektorė.
Vis aktualesni tiek pirkėjams, tiek prekybininkams tampa ir tokie aspektai kaip socialinė atsakomybė, ilgalaikiai ryšiai su pirkėjais, didesnis veiklos skaidrumas. Tad akivaizdžių „triukų“ ar manipuliacijų, pasak R. Gudonavičienės, nesiimama.
„Visgi užsienyje (o gal jau ir Lietuvoje) būna atvejų, kai „Juodojo penktadienio“ išpardavimams išstatomos specialiai šiai dienai įsigytos nebrangios (ir dažniausiai ne itin kokybiškos) prekės, kurias galima parduoti už ženkliai mažesnę kainą nei parduotuvės asortimente esančias analogiškas prekes. Pasibaigus išpardavimų laikotarpiui, jos (jei nebūna visos išpirktos), vėl sandėliuojamos ir laukia specialių išpardavimų“, – sako pašnekovė.
Kiti rinkodaros sprendimai, KTU lektorės teigimu, nėra specifiškai susiję su „Juodojo penktadienio“ laikotarpiu, t. y. ir tomis išpardavimo dienomis, kaip ir likusius metus, gali būti naudojami juslėmis grįsti sprendimai – pasitelkiama muzika, aromatai, specialūs prekių išstatymai ir pan.
R. Gudonavičienės nuomone, vienareikšmiškai vertinti išpardavimų reiškinį gana sudėtinga. Racionalumo nepraradusiems pirkėjams – tai puiki proga įsigyti planuotas prekes už geresnę kainą, tačiau dalis pirkėjų pasiduoda impulsui ir prisiperka jiems nereikalingų daiktų, pasidavę bendram pirkimų bumui.
„Lapkričio ir gruodžio mėnesių išpardavimus prekybininkai išnaudoja norėdami parduoti greitai moraliai senstančias prekes, nes paprastai naujų metų pradžioje parduotuves pasiekia naujesni kompiuterių, telefonų, buitinės technikos ir kitų prekių modeliai.
Tačiau teigti, kad „Juodojo penktadienio“ nuolaidos yra pačios didžiausios ir tokių gerų kainų metų bėgyje jau nepasitaikys, negalima: tyrimai rodo, kad panašių nuolaidų galima tikėtis dar kelis kartus metuose – kalėdinės, velykinės nuolaidos, sezoniniai išpardavimai, prekybos centrų ar atskirų parduotuvių gimtadieniai bei kitos nuolaidoms ir išpardavimams tinkamos progos“, – sako KTU EVF lektorė.
Stebuklingų receptų, kaip atskirti, ar iš tikrųjų vartotojas gauna nuolaidą ir pridėtinę vertę, visgi nėra. Patartina tvarkingai paskirstyti savo ar šeimos biudžetą, kad per „Juodojo penktadienio“ ir panašius išpardavimus nenukentėtų kitoms reikmėms skirta biudžeto dalis.
„Tiems, kurie jaučia silpnybę impulsyviems pirkiniams, patartina į parduotuves vykti su iš anksto paruoštu pirkinių sąrašu, stambesnių ir brangesnių prekių pirkimą atidžiai planuoti. Taip pat į apsipirkimą galima įtraukti racionalumo neprarandantį draugą ar šeimos narį“, – pataria R. Gudonavičienė.
Nors vieningos „Juodojo penktadienio“ atsiradimo istorijos, pasak pašnekovės – nėra, tačiau plačiau paplitusios kelios versijos.
„Šis reiškinys pas mus atėjo iš JAV, kur ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį švenčiama Padėkos diena, o po jos einantis penktadienis būdavo tarsi startas pradėti kalėdinę prekybą“, – teigia lektorė.
Kodėl šis išpardavimas pavadintas „juoduoju“, aiškinama tuo, jog po didelės Padėkos dienos šventės įmonėse ir įstaigose darbą praleisdavo daug darbuotojų: pasiimdavo atostogas ar sugalvodavo kitas priežastis. Tad darbdaviams tai būdavo „juoda“ diena – trūkdavo darbuotojų, būdavo sunku dirbti.
Kita versija – kad daug darbo turėdavo policininkai ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai, nes prasidėdavo spūstys ir grūstys, dėl kurių nukentėdavo žmonės.
„Tačiau plačiausiai minima ši versija: JAV prekybininkai būdavo pratę juodu tušu ar rašalu žymėti pelningos prekybos dienas, o raudonu – nuostolingos. Dažnai pirmoji diena po Padėkos dienos būdavo pelninga. Šia, juodu rašalu balanse pažymėta diena, prasidėdavo kalėdinės prekybos sezonas“, – aiškina KTU EVF lektorė R. Gudonavičienė.
