Prognozės rodo, kad iki 2030 m. Lietuvoje gali prireikti pakeisti apie trečdalį pedagogų. Tai kelia tiesioginę grėsmę švietimo sistemos stabilumui, ypač regionuose, kur mokytojų kaita ir pritraukimas – itin sudėtingas procesas. Be to, mokytojams būtina nuolat stiprinti gebėjimus, kurti bei pritaikyti pažangų ugdymo turinį mokiniams, tačiau galimybės tobulinti kompetencijas – užtikrinamos nepakankamai.
Siekiant spręsti šias problemas ir prisidėti prie švietimo sistemos kokybės ir inovatyvumo stiprinimo Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su partneriais – Mykolo Romerio universitetu (MRU), Lietuvos sporto universitetu (LSU) ir Vilniaus kolegija (VIKO) – pradeda įgyvendinti projektą „Pedagogų rengimo infrastruktūra su pilotine mokykla, taikant universalaus dizaino principus“.
Projektu siekiama sustiprinti jau metus veikiančio konsoliduoto Pedagogų rengimo centro studijų ir tyrimų infrastruktūrą.
Projekto įgyvendinimui skirta daugiau kaip 5 mln. eurų iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Centras išsiskiria tuo, kad teoriją stengiamasi kuo labiau pritaikyti praktikoje, todėl bendradarbiaujama ir su KTU gimnazija – joje kuriamos STEM eksperimentinės klasės.
Bus sukurta visapusiška, universalaus dizaino principais paremta pedagogų rengimo ir edukologijos doktorantūros studijų vykdymo infrastruktūra, kuri leis stiprinti teorijos ir praktikos dermę, užtikrinti kokybiškas studijas bei skatinti tarpdisciplininius ir tarptautinius mokslinius tyrimus. Taip tasiekiama prisidėti prie bendro švietimo sistemos inovatyvumo ir kokybės augimo.
Pedagogams – moderni, įtrauki, tarpdisciplininė aplinka
Pedagogų rengimo centras orientuojasi į trūkstamų sričių pedagogų rengimą, siekia užtikrinti praktinio mokymo, edukacinių tyrimų ir inovatyvių sprendimų integraciją į būsimų pedagogų studijų procesą.
„Pedagogų rengimo centras, įgyvendindamas projektą, vystys pedagogų rengimo infrastruktūrą su pilotine mokykla, taikant universalaus dizaino principus, sieks kurti modernią, įtraukią ir tarpdisciplinine sąveika grįstą ugdymo aplinką. Universalus dizainas mokymuisi – tai tarpdisciplininė, mokslo įrodymais pagrįsta ugdymo sistema, skatinanti lanksčiai derinti didaktinius sprendimus su neurokognityviniais procesais, vykstančiais mokymosi metu“, – sako Konsoliduoto pedagogų rengimo centro ir Pedagogų rengimo veiklų vystymo vadovė, KTU profesorė dr. Eglė Staniškienė.
Susiduria su įvairialypėmis problemomis
Pedagogų rengimo centrą nuspręsta steigti įvertinus Lietuvoje kylančius iššūkius – pedagogų trūkumą, amžėjančią mokytojų bendruomenę, profesijos nepatrauklumą jaunimui, mokytojų rengimo programų ir infrastruktūros fragmentaciją bei atotrūkį tarp teorinio rengimo ir realios ugdymo praktikos.
Remiantis 2024–2025 mokslo metų statistika, iš daugiau nei 27 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių mokytojų net 61 proc. buvo vyresni nei 50 metų ir tik apie 5 proc. sudarė jaunimas iki 29 metų. Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiuo metu 8,7 proc. mokytojų jau yra sulaukę pensinio amžiaus (65 metai ir vyresni), o kita reikšminga dalis – vyresni nei 60-ties metų.
Minėtas pedagogų trūkumas – tik viena problema, su kuria susiduria Lietuvos švietimo sistema. Sparčiai vystantis įvairioms technologijoms, vis labiau plėtojantis dirbtiniam intelektui mokytojai taip pat privalo nuolat tobulinti kompetencijas ir įgūdžius tam, kad ugdymo procesas atlieptų šiuolaikines aktualijas.
Visgi mokytojai dažnai neturi galimybės kelti kvalifikaciją pagal individualius poreikius. Trūksta ne tik moksliniais tyrimais grįstų mokymosi išteklių, bet ir jų sutelkimo vienoje platformoje.
„Šiandien ypač aktualus STEM sričių mokytojų kvalifikacijos stiprinimas. Todėl kuriame pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, kurios orientuotos į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos dalykus”, – tikina K. Ukvalbergienė.
Teoriją taikys realiomis sąlygomis
Pedagogų rengimo centras sprendžia minėtas problemas holistiniu būdu, telkiant ir sinergizuojant turimus resursus. Kuriama multilokacinė, technologijomis grįsta infrastruktūra, kuri ne tik leis rengti pedagogus ir pagalbos mokiniui specialistus, bet ir užtikrins praktinio mokymo, edukacinių tyrimų ir inovatyvių sprendimų integraciją į būsimų pedagogų studijų procesą.
„Centre numatyta įrengti modernias laboratorijas – neuroedukacijos, dirbtinio intelekto, STEM, mokymosi analitikos, edukacinių technologijų ir kitos, kurios bus aprūpintos inovatyvia technologine įranga. Laboratorijų veikla bus orientuota į švietimo iššūkių tyrimus ir sprendimų paiešką“, – sako K. Ukvalbergienė.
Universalaus dizaino mokymuisi prieiga jungia edukologijos, psichologijos, neuromokslų ir technologijų mokslo įžvalgas, taip sudarydama sąlygas visapusiškai atliepti skirtingus besimokančiųjų poreikius.
Pedagogų rengimo centras veiks kartu su KTU gimnazija, kuri bus tarsi „gyva“ laboratorija.
KTU prorektorės teigimu, tai didelis privalumas ir išskirtinumas, nes mokykloje studentai ir mokslininkai galės testuoti ugdymo metodus realiomis sąlygomis, atlikti mokslinius tyrimus, reflektuoti, analizuoti poveikį, o svarbiausia – diegti pokyčius.
Skirta visiems šalies pedagogams
Tuo pačiu partneriai kuria ir jungtinę edukologijos doktorantūros programą. Veikla apima tiek studijų turinio rengimą, tiek mokslinių tyrimų projektų vykdymą, bendrų seminarų, dirbtuvių ir tarptautinių mainų organizavimą.
Pedagogų rengimo centre sudaromos sąlygos ne tik partnerinių institucijų, bet ir visos šalies pedagogų kompetencijų kėlimui, mokytojų profesinės lyderystės stiprinimui ir švietimo pagalbos specialistų įtraukimui į ugdymo procesus.
Nacionalinis Pedagogų rengimo centro statusas KTU, MRU, LSU ir VIKO suteiktas praėjusių metų lapkritį. Jį šešeriems metams suteikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Projektas „Pedagogų rengimo infrastruktūra su pilotine mokykla, taikant universalaus dizaino principus“ Nr. 10-071-P-0001 finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
