Žvilgsnio sekimas suteikia galimybę tyrinėti akiai nematomus dalykus – pavyzdžiui, kokie mąstymo procesai vyksta moksleivio galvoje sprendžiant matematikos uždavinius. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai pirmieji Lietuvoje pradeda integruoti žvilgsnio sekimą į edukologiją ir, pasitelkę šią technologiją, siekia iš esmės pagerinti matematikos mokymą.
Žvilgsnio sekimas leidžia mokslininkams stebėti, kur krypsta tiriamųjų dėmesys pagal tai, kur fiksuojamas arba kaip juda žvilgsnis. Tai padeda tyrėjams suprasti įvairius emocinius, mąstymo ir pažinimo procesus, vykstančius reaguojant į aplinką.
„Pritaikius šią technologiją matematiniame ugdyme, galima stebėti individualią mokinių veiklą ir pamatyti kognityvinius procesus, šiems sprendžiant matematines užduotis“, – teigia prof. dr. Irina Klizienė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė.
Neseniai I. Klizienės kartu su bendraautore doktorante Asta Paškovske atliktas tyrimas rodo, kad tyrimai su žvilgsnio sekimo įranga gali parodyti sunkumus, su kuriais susiduria vaikas, spręsdamas matematikos užduotį.
Atskleidžia svarbias akiai nepastebimas detales
„Žvilgsnio sekimo tyrimai su vaikais atskleidžia jų naudojamas strategijas apdorojant matematinių uždavinių vizualinį pateikimą, o nustatytos mokinių žvilgsnio schemos parodo sunkumus atliekant matematinius veiksmus. Stebėti sprendimo procesus netrukdant mokiniams dirbti, yra didelis privalumas“, – sako prof. dr. I. Klizienė.