„Regionų atsparumo ekonominiams šokams vertinimas“ Daktaro disertacija

Autorius, institucija: Oksana Palekienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Žaneta SIMANAVIČIENĖ (Kauno technologijos universitetas socialiniai mokslai, ekonomika – 04S)

Mokslo sritis, kryptis: Socialiniai mokslai. Ekonomika (04S)

Apie autorių: CV

Daktaro disertacijos santrauka: Santrauka

Su disertacija galima susipažinti internete, Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas), Klaipėdos universiteto (K. Donelaičio a. 3, Klaipėda) ir Lietuvos energetikos instituto (Breslaujos g. 3, Kaunas) bibliotekose.

Ekonomikos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vytautas SNIEŠKA (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S) – pirmininkas,
prof. dr. Daiva DUMČIUVIENĖ (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S),
prof. dr. Irena MAČERINSKIENĖ (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S),
prof. dr. Gražina STARTIENĖ (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S),
prof. dr. Maija ŠENFELDE (Rygos technikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S),

Anotacija:

Negatyvios sąlygos tarptautinėje ir nacionalinėje ekonominėje erdvėje išprovokuoja įtemptą ekonominę situaciją tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje, tai išbalansuoja visos šalies ekonomiką ir šalis tampa pažeidžiama, mažiau atspari ekonominiams šokams. Kadangi šalies ekonominė-socialinė sistema susideda iš regionų ekonominių ir socialinių sistemų, kiekvienas regionas, kartu ir nacionalinė ekonomika dėl ekonominio šoko sukeltos krizės patiria nuostolių. Nepaisant didėjančio susidomėjimo regionų atsparumo ekonominiams šokams problematika, mokslinėje literatūroje pasigendama metodologiškai pagrįstos regionų atsparumo ekonominiams šokams vertinimo metodologijos. Būtent kompleksinio regionų atsparumo ekonominiam šokui vertinimo priemonės nebuvimas tampa viena iš kliūčių, trukdančių įvertinti regionų gebėjimą būti atspariu ir formuoti efektyvias atsparumą didinančias strategijas. Darbo mokslinį naujumą bei jo teorinį reikšmingumą apsprendžia sukurtas regionų atsparumo ekonominiams šokams įvertinimo modelis, leidžiantis pagal nustatytus regionų atsparumą lemiančius pajėgumus (įžvalgumo, regiono valdžios valdymo, žinių ir inovacinių, mokymosi, tinklaveikos ir bendradarbiavimo bei infrastruktūros pajėgumų) ir jų veiksnius apskaičiuoti regionų atsparumo ekonominiams šokams indeksą (Resindicis) bei įvertinti regionų gebėjimą būti atspariam laiko perspektyvoje ir pažeidžiamumo bei atsigavimo nuo patirto ekonominio šoko lygį.