Autorius, institucija: Rozita Susnienė, Kauno technologijos universitetas
Mokslinis vadovas – prof. dr. Irena PEKARSKIENĖ (Kauno technologijos universitetas socialiniai mokslai, ekonomika – 04S).
Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, ekonomika – 04S
Apie autorių: CV
Daktaro disertacijos santrauka: Santrauka
Su disertacija galima susipažinti internete, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas), Klaipėdos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio a. 3, Klaipėda), Lietuvos energetikos instituto bibliotekoje (Breslaujos g. 3, Kaunas).
Ekonomikos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vytautas SNIEŠKA (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S) – pirmininkas,
prof. dr. Dzintra Atstaja (BA verslo ir finansų mokykla), socialiniai mokslai, ekonomika – 04S),
prof. dr. Vaida Pilinkienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S),
prof. dr. Violeta Pukelienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S),
prof. dr. Gražina Startienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S).
Anotacija:
Disertacijoje sprendžiama mokslinė problema – kaip išmatuoti šalies apdirbamosios gamybos globalizacijos lygį ir įvertinti globalizacijos įtaką apdirbamajai gamybai. Problemos aktualumą sąlygojo bendros metodologijos, kuri padėtų nustatyti, kokiu lygiu apdirbamoji gamyba įsitraukia į globalizacijos procesus ir kaip globalūs procesai veikia apdirbamosios gamybos plėtrą, stoka.
Pirmojoje disertacijos dalyje analizuojama globalizacijos samprata, globalizacijos teorijos, globalizacijos raiškos sritys ir globalizacijos vertinimo problematika šalies, ekonomikos sektoriaus ir įmonės lygmeniu. Antroje disertacijos dalyje išskirti pagrindiniai ekonominės globalizacijos sklaidos kanalai: tarptautinė prekyba, tiesioginės užsienio investicijos, multinacionalinių kompanijų veikla ir tarptautinė technologijų sklaida. Kiekvienas globalizacijos sklaidos kanalas analizuojamas taikant priežasties-pasekmės koncepciją ir išskiriami globalizacijos lygio (priežasties) ir globalizacijos įtakos (pasekmės) vertinimo rodikliai. Suformuotas globalizacijos įtakos apdirbamajai gamybai modelis, kurio pirmoji dalis skirta apdirbamosios gamybos globalizacijos indekso formavimui ir globalizacijos lygio nustatymui, o antroji dalis skirta globalizacijos įtakos apdirbamosios gamybos plėtrai vertinimui. Trečiojoje disertacijos dalyje globalizacijos įtakos apdirbamajai gamybai vertinimo modelis pritaikytas nustatant Lietuvos apdirbamosios gamybos lygį ir įvertinant globalizacijos įtaką Lietuvos apdirbamosios gamybos plėtrai.
